Pirmosios išmokos iš bendros priemonės „Next Generation ES“ išmokėtos Belgijai – 770 mln. eurų, Liuksemburgui – 12,1 mln. ir Portugalijai – 2,2 mlrd. eurų, pranešė Europos Komisija (EK).
Šie mokėjimai skirti esminėms reformoms ir investicijoms finansuoti, nuo kurių įgyvendinimo priklausys valstybių narių galimybės gauti likusias lėšas.
Iš pradžių buvo paskelbta, kad fondo dydis sieks 750 mlrd. eurų, tačiau ši suma buvo apskaičiuotas pagal 2018 metais galiojusias kainas. Dabar EK skaičiuoja, jog, remiantis 2021 metų kainomis, planui bus skirta 806,9 mlrd. eurų.
Visos 27 ES valstybės narės, išskyrus dvi, yra pateikusios išlaidų planus. Šešiolikos valstybių narių planai yra galutinai patvirtinti, o septynių vertinimai tebevyksta.
Dvi šalys, kurios dar nepateikė savo planų, yra Bulgarija ir Nyderlandai, kurioms dabar nustatytas terminas tai padaryti iki 2022 metų vidurio.
Lenkija ir Vengrija, kurių planai vis dar svarstomi, nesutaria su Briuseliu dėl savo autoritarinių vyriausybių požiūrio į LGBT bendruomenės teises ir teisinę valstybę.
Europos Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta teigė, kad tvarka, pagal kurią valstybės narės gauna pirmuosius mokėjimus, priklausys nuo to, kaip greitai nacionalinės vyriausybės gali įforminti savo įsipareigojimus.
„Kai kurioms valstybėms narėms tai užtrunka vos kelias dienas, kitoms valstybėms narėms gali užtrukti ilgiau“, – pažymėjo ji.
Belgija iš viso turėtų gauti 5,9 mlrd. eurų dotacijų, o Liuksemburgas – 97 mln. eurų.
Portugalijai iš viso skirta 16,6 mlrd. eurų: 13,9 mlrd. eurų – dotacijomis ir 2,7 mlrd. – paskolų forma.
ES dėl didžiulės apimties plano susitarė prieš metus, o derybose netrūko įtampos.
Visos valstybės narės sutiko, kad blokas turėtų imtis veiksmų paskatinti ekonomikos atkūrimą nuo COVID-19 pandemijos padarinių, tačiau „taupiosios“ Šiaurės Europoje šalyse iš pradžių nebuvo linkusios pritarti bendram ES skolinimuisi.
