Praėjusį mėnesį po du dešimtmečius trukusių derybų Europos Sąjunga (ES) paskelbė apie preliminarų prekybos susitarimą su „Mercosur“ šalimis – Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajumi. Šis susitarimas yra vienas didžiausių kada nors pasiektų panašių susitarimų.
Visgi susitarimas sukėlė didelį nerimą didžiausiose Europos šalyse dėl to, kad žemynas bus užtvindytas jautiena ir kitais žemės ūkio produktais, todėl vietos ūkininkai susidurs su nesąžininga konkurencija, o vartotojai – su nesaugiais maisto produktais.
Komisija, kuri derasi dėl prekybos sandorių Europos Sąjungos 28 valstybių narių vardu, vis dar turi įtikinti kai kurias Europos šalis sandorio būtinumu.
Už žemės ūkį atsakingas Komisijos narys Philas Hoganas į tai atsakė pareikšdamas: „sklando daug klaidingos informacijos ir neteisingai pateiktų faktų, susijusių su sandorio turiniu“, kurie kenkia diskusijoms.
Europos derybininkai „užtikrina, kad į ES iš „Mercosur“ šalių nepateks jokių produktų, neatitinkančių galiojančių ES maisto saugos standartų“, – pridūrė komisaras, atvykęs į derybas su ES ministrais.
Ph. Hoganas pareiškė, kad šis susitarimas apsaugos bloko „klimato ir aplinkosaugos siekius“ bei garantuos Brazilijos įsipareigojimą pagal Paryžiaus klimato susitarimą atkurti 12 mln. hektarų Amazonės miškų.
Komisija, kuri derasi dėl prekybos sandorių Europos Sąjungos 28 valstybių narių vardu, vis dar turi įtikinti kai kurias Europos šalis sandorio būtinumu.
Didžiosios žemės ūkio šalys, pavyzdžiui, Prancūzija, Airija ir Lenkija, ypač abejoja susitarimo su Pietų Amerika nauda, o aršiausiai jam priešinasi galvijų augintojai.
Tam, kad susitarimas būtų galutinai patvirtintas, dar reikės nueiti kelią, nes jį turi ratifikuoti nacionaliniai valstybių narių parlamentai.
ES laukia stiprus ūkininkų, siekiančių daryti spaudimą savo vyriausybėms, pasipriešinimas. Airijoje praėjusią savaitę ūkininkai susirinko prie parlamento, kur protestuodami į krūvą dėjo purvinus guminius batus.
