Briuselis reikalauja, kad Britanija apmokėtų savo sąskaitas prieš pradėdama dėl ko nors tartis, tačiau Londonas sako, kad jis dar turi aptarti savo būsimus santykius su ES.
Svarbiausi klausimai:
Kam reikia apmokėti išstojimo sąskaitą?
ES sako, kad Britanija turi tesėti savo finansinius įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė būdama Bendrijos nare tam, kad likusios 27 narės nenukentėtų.
„Jeigu kokia nors šalis pasitraukia iš sąjungos, bausmės nėra, nėra kokios nors išstojimo kainos. Bet mes turime susitvarkyti savo sąskaitas ir tiek“, – sakė Europos Komisijos „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) anksčiau šį mėnesį.
Kokio dydžio sąskaita?
Europos Komisija, ES vykdančioji institucija, yra paskaičiavusi, kad sąskaita sieks milžinišką 60 mlrd. eurų sumą.
„Maždaug tiek“, – sakė Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris ir pridūrė, kad „tai dar ne viskas; mes turime moksliškai apskaičiuoti, kokie buvo britų įsipareigojimai ir tada sąskaita turės būti apmokėta“.
Vis tik pareigūnai sako, kad abi derybų šalys greičiausiai susitars dėl tam tikros formulės, pagal kurią bus skaičiuojama, kiek Britanija turės sumokėti, o ne konkrečios sumos. Pateiktą sąskaitą bus galima apmokėti ir dalimis.
Savo ruožtu britų pareigūnai mano, kad tikrasis skaičius turėtų būti arčiau 20 mlrd. eurų.
Susitarus dėl minėtos formulės šį klausimą laikinai galima bus „pamiršti“, kad Londonas ir Briuselis galėtų toliau spręsti kitus svarbius klausimus, kaip Šiaurės Airija arba ES piliečių teisės.
Kaip tai apskaičiuota?
Didžiąją sąskaitos dalį sudaro iki šiol neįgyvendinti britų ankstesni įsipareigojimai ES biudžetui. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 metų ES biudžetas yra 158 mlrd. eurų, tai yra didelė suma.
Europos Komisija, ES vykdančioji institucija, yra paskaičiavusi, kad sąskaita sieks milžinišką 60 mlrd. eurų sumą.
Dar daugiau – ES nori, kad Londonas vykdytų savo pažadus, duotus dėl „struktūrinių fondų“, kurie yra naudojami projektams naujesnėse, mažiau pasiturinčiose valstybėse finansuoti.
Briuselis taip pat norėtų, kad Britanija mokėtų pensijas ES pareigūnams.
„Kalbama ne tik apie britų pareigūnų pensijas, kalbama apie pensijas visiems ES pareigūnams“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas naujienų agentūrai AFP.
Esama „neapibrėžtų įsipareigojimų“, kurie apima galimas išlaidas, tarp jų indėlius į galimas būsimas finansines pagalbas, prie kurių Britanija sutiko prisidėti, pavyzdžiui, Airijoje.
Ar Jungtinė Karalystė gali atsisakyti mokėti?
Teoriškai – gali.
Didelės vienkartinės išmokos reikalavimas yra laikomas ypač rizikingu, kadangi Britanija gali paprasčiausiai nutraukti visas „Brexit“ derybas.
„Akivaizdu, rizika yra. Tai vienas opesnių klausimų“, – sakė aukšto rango ES pareigūnas.
Kovo 9 dienos viršūnių susitikime T.May perspėjo ES lyderius, kad Britanija „nemokės didelių pinigų sumų Europos Sąjungai kiekvienais metais“.
Neseniai paskelbtoje Lordų Rūmų komiteto ataskaitoje sakoma, kad Britanija gali teisėtai pasitraukti iš ES, nepadengusi savo sąskaitų, tačiau pabrėžiama, kad tai susilpnintų jos pozicijas derybose.
Kai išeinate iš golfo klubo, neprašote jo pastato dalies – taip nebūna, – sakė vienas diplomatinis šaltinis.
Kita vertus, Britanija, kaip ES narė, turi teisę į dalį Bendrijos turto, taip pat ir į dalį ES institucijų naudojamos nuosavybės, ir tai galima panaudoti kaip kompensaciją dalies išstojimo sąskaitoje.
Bet kai kas Briuselyje tuo piktinasi. „Kai išeinate iš golfo klubo, neprašote jo pastato dalies – taip nebūna“, – sakė vienas diplomatinis šaltinis.
Didžiosios Britanijos indėlio didumo skylė biudžete
Didžioji Britanija, kartu su Vokietija, Prancūzija ir Italija yra daugiausiai į ES biudžetą mokančios šalys, vadinasi, jai pasitraukus, biudžete liks didžiulė skylė.
Remiantis Jacqueso Delorso instituto tyrimo duomenimis, trūkumas sudarys nuo penkių iki 17 mlrd. eurų per metus. Dėl jo likusios 27 narės turės priimti sunkų sprendimą: mažinti išlaidas, didinti savo įmokas arba taikyti abi priemones.
