Nors tokios nuomonės nėra privalomos, jos yra svarbios ir Europos Sąjungos teisėjai dažnai jomis vadovaujasi priimdami sprendimus.
Šiuo atveju ši nuomonė prisidės prie teisinės kovos, kurią „Google“ veda siekdama panaikinti 2017-aisiais Europos Komisijos jai skirtą baudą.
Komisija nustatė, kad „Google“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, teikdama pirmenybę visuose paieškos sistemos rezultatuose savo paslaugai „Google Shopping“. Dėl to JAV technologijų milžinei „Alphabet“ priklausanti „Google“ buvo priversta pakeisti paieškos rezultatų rodymo būdą.
Tuo metu bauda buvo rekordinė. Tačiau 2018 metais ją pranoko 4,3 mlrd. eurų bauda, kurią Briuselis skyrė „Google“ už tai, kad ji, siekdama plėtoti savo interneto paieškos verslą, nustatė ribojimus „Android“ operacijų sistemos išmaniesiems telefonams.
„Google“ pralaimėjo pirmąjį ginčą dėl „Google Shopping“ bylos, kai žemesnės instancijos ES Bendrasis Teismas 2021-aisiais priėmė jai nepalankų sprendimą ir paliko galioti Komisijos skirtą baudą. Kita vertus, šis teismas atmetė dalį reguliuotojos pretenzijų, teigdamas, kad ji neįrodė antikonkurencinio poveikio paieškos sistemų rinkoje.
Tada „Google“ pateikė apeliacinį skundą aukštesnės instancijos ES Teisingumo Teismui, siekdama panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą.
Generalinė advokatė Juliane Kokott (Džujlian Kokot) savo išvadoje rekomendavo Teisingumo Teismo teisėjams „atmesti apeliacinį skundą ir taip patvirtinti „Google“ paskirtą baudą“.
Patarėja teigė, kad „Google“ pirmenybės teikimas savo paslaugoms, palyginti su konkurentų paslaugomis, yra „savarankiška piktnaudžiavimo forma“, jei dėl to įgyjamas konkurencinis pranašumas, net ir potencialus.
Pastaraisiais metais EK, siekdama reguliuoti interneto paslaugas ir geriau apsaugoti Europos vartotojus bei verslą, skyrė baudas kelioms JAV didžiosioms technologijų bendrovėms.
Pernai ES priėmė Skaitmeninių paslaugų aktą ir Skaitmeninių rinkų aktą, kuriais kovojama su neteisėtu interneto turiniu ir nustatomi nauji griežti apribojimai interneto milžinėms.
Iki šiol „Google“ „susikrovė“ didžiausią EK antimonopolinės kontrolės naštą – iš viso jai buvo skirta baudų už 8 mlrd. eurų.
Šiuo metu Briuselis atlieka dar vieną tyrimą, pradėtą 2021-aisiais, siekdamas išsiaiškinti, ar „Google“ nepiktnaudžiavo savo padėtimi, siekdama teikti pirmenybę savo internetinės reklamos technologijai, įskaitant per „YouTube“.
„Alphabet“ įplaukos 2022-aisiais siekė 282,8 mlrd. JAV dolerių.
