Dėl kompleksinės paramos neatitikties Bendrijos reikalavimams Lietuvai pernai liepą buvo skirta 7,6 mln. eurų sankcija (vadinamoji finansinė pataisa), o dėl savanoriškos susietosios paramos išlaidų už gyvulius neatitikties – 5,5 mln. eurų sankcija.
Prašydama iš dalies panaikinti EK sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti 13,1 mln. eurų išlaidas ES žemės ūkio fondų lėšomis, Vyriausybė į ESBT kreipėsi pernai rugsėjį. Pasak teismo, Lietuva ginčijo ne patį sankcijų taikymą, bet jų sumą.
Lietuva teismui nurodė, kad skirdama vadinamąsias finansines pataisas EK pažeidė Bendrijos reglamentą, jos buvo neproporcingos, be to, Komisija nebendradarbiavo pritaikant fiksuotą pataisą, neatsižvelgė į Vyriausybės pateiktus skaičiavimus. Visus šiuos argumentus teismas praėjusį ketvirtadienį atmetė.
Pernai rugsėjį Vyriausybei sprendžiant dėl kreipimosi į ES teismą, tuometis žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas teigė, kad būtina siekti, jog sprendimas dėl sankcijų „būtų panaikintas arba pakeistas taip, kad Lietuvai pritaikyta finansinė pataisa būtų maksimaliai sumažinta ir kartu būtų apsaugoti Lietuvos finansiniai interesai“.
Apie tai, kad kompleksinė parama Lietuvoje buvo įgyvendinama nesilaikant ES teisės ir tai būtina ištaisyti, EK Lietuvos institucijoms pranešė 2020-ųjų kovą.
Tuo metu apie administravimo ir kontrolės trūkumus atliekant pieninių karvių patikrą Lietuvai pranešta tų pačių metų lapkritį.
ESBT sprendimas per du mėnesius gali būti skundžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT).
2020-ųjų pradžioje Bendrasis Teismas jau buvo atmetęs Lietuvos ieškinį, kuriuo prašyta panaikinti 2017-aisiais EK priimtą sprendimą taip pat daugiau nei 10 mln. eurų sumažinti paramą Lietuvos žemės ūkiui. Tuomet sankcija buvo pritaikyta už 2012–2015 metais netinkamai administruotą ES paramą.
Šį ESBT sprendimą Lietuva skundė Teisingumo Teismui, tačiau pastarasis 2021-ųjų birželį atmetė apeliacinį skundą.
