Liuksemburgo teismo trijų teisėjų kolegijos paskelbtas išaiškinimas yra svarbus Kėdainių trąšų gamintojai „Lifosai“, kuri su Muitinės departamentu bylinėjasi dėl beveik 300 tūkst. eurų papildomai priskaičiuotų muitų ir baudų.
Ginčas kilo, kai Kauno muitinė 2017 metų vasarį patikslino „Lifosos“ deklaruotų prekių – Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloje „Naftan“ pagamintos ir iš bendrovės „Transachema“ 2014-2016 metais įsigytos techninės sieros rūgšties muitinę vertę. Tuomet „Lifosai“ buvo paskaičiuota papildomai 25,9 tūkst. eurų muitų, 187,1 tūkst. eurų importo pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 42,5 tūkst. eurų delspinigių bei 42,6 tūkst. eurų bauda.
Muitinė nustatė, kad „Lifosos“ deklaruota prekių muitinė vertė buvo mažesnė už jų gabenimo Baltarusijoje išlaidas, kurias patyrė „Naftan“, veždama prekes nuo gamyklos iki sienos su Lietuva.
„Lifosa“ su tokiu sprendimu nesutiko ir tvirtino, kad prekių vežimo išlaidos buvo įtrauktos į „Transachemos“ Baltarusijos įmonei sumokėtą kainą. Pasak „Lifosos“, techninė sieros rūgštis yra šalutinis gamybos produktas, ją utilizuoti brangu, todėl jos pardavimo kaina yra ekonomiškai naudinga „Naftan“, net jei ji nepadengė visų patirtų vežimo išlaidų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-ųjų lapkritį atmetė „Lifosos“ skundą, kuriuo prašyta panaikinti Muitinės departamento sprendimą. Bednrovė šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuris pernai vasarį nutarė kreiptis išaiškinimo į ES Teisingumo Teismą.
Pasak ES Teisingumo Teismo, vežimo išlaidos prie importuojamų prekių sandorio vertės gali būti pridedamos tuomet, kai vežama nemokamai arba importuotojo transportu, tačiau ne tada, kai pagal sutartas tiekimo sąlygas pareiga padengti šias išlaidas tenka prekių gamintojui.
„Aplinkybė, kad gamintojo patirtos importuojamų prekių vežimo išlaidos viršija importuotojo faktiškai sumokėtą kainą, negali pakeisti šios išvados, jei ši kaina atspindi realią šių prekių vertę, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas“, – rašoma ES Teisingumo Teismo sprendime.
Pasak jo, LVAT pažymėjo, kad šiuo atveju už importuotas prekes sumokėta kaina atitinka jų realią vertę ir nėra jokių duomenų, jog „Lifosos“ už šias prekes faktiškai sumokėta kaina yra fiktyvi.
Kiek „Lifosa“ ir „Transachema“ už prekes sumokėjo „Naftan“, nenurodoma.
