„Būdami šio tinklo nariais, turime prieigas prie didžiulės ES šalių valstybinių užimtumo tarnybų patirties ir žinių masyvo. Užmegzti kontaktai leidžia nuolat dalintis informacija apie pokyčius Europos darbo rinkoje, padėti tobulinti analogiškas funkcijas vykdančių valstybinių institucijų veiklos kokybę ir maksimizuoti naudą visuomenei. Bendradarbiavimo naudą ypač pajutome siekiant suvaldyti darbo rinkos naujus iššūkius pandemijos laikotarpiu“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Vadovės teigimu, įdirbis šioje srityje padėjo greičiau surasti efektyvių veikimo būdų perorientuojant veiklą administruoti labai didelės apimties paramą verslui ir gyventojams. Taip pat priimti greitus vadybinius sprendimus perskirstant darbuotojus kitoms funkcijoms bei įvertinti jų gebėjimus. Į veiklos gerinimo procesus buvo įtraukti visi įstaigos darbuotojai.
Komentuodamas valstybinių užimtumo tarnybų indėlį pandemijos metu, Europos Komisijos narys Nicolas Schmitas, atsakingas už darbo vietas ir socialines teises, pabrėžė, kad jų veikla padėjo suvaldyti pandemiją. Pagalba verslui, netekusiems darbo, jaunimui – tik dalis priemonių, kurios buvo teikiamos ES šalyse. Tarnyba įtvirtino savo kaip socialinės apsaugos garanto vaidmenį.
„Nors užimtumo tarnybos nuveikė daug, ateityje laukia naujas iššūkis – besikeičiančiai darbo rinkai reikės naujų kompetencijų ir žinių. Tarnyba turės paruošti darbo ieškančius asmenis“, – sakė komisaras.
Briuselio regioninė užimtumo tarnyba (Actiris) pandemijos laikotarpiu taip pat sutelkė dėmesį į darbuotojus ir pasitelkė jų ekspertiškumą, priimant sprendimus. Kiekvienas dirbantis šioje organizacijoje galėjo teikti pasiūlymus dėl veiklos gerinimo, nes savo sritį išmano geriausiai.
ES užimtumo tarnybų tinklo pirmininkas ir Austrijos užimtumo tarnybos vadovas Johanesas Kopfas tvirtino, kad pandemijos laikotarpiu šių tarnybų misija buvo suvaldyti darbo rinkos pokyčius. Anot jo, tik dalindamiesi pagrindiniais rodikliais, įžvalgomis su visuomene ir politikais, užtikrinsime atvirą dialogą. Tarptautinėje erdvėje tai padeda mokytis vieniems iš kitų, o praėjusius metus jis vadina skaitmenizacijos proveržiu, kai teko skubiai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir paslaugas perkelti į virtualią erdvę.
Nyderlandų užimtumo tarnyba (WERKbedrijf) pandemijos laikotarpiu mokėjo subsidijas už darbuotojus. Tai padėjo išsaugoti ne tik darbo vietas, bet ir užtikrinti verslo plėtrą. Šioje šalyje taip pat susiduriama su darbuotojų trūkumu sveikatos priežiūros, logistikos, statybų ir technologijų sektoriuose. Tam pasitelkiamas nuoseklus bendradarbiavimas su darbdaviais, kurie išsako savo ateities lūkesčius.
Liuksemburge didelis dėmesys skiriamas darbuotojų kompetencijoms pritaikyti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Nieko nebestebina, kai picas išvežiojantis jaunuolis tampa IT specialistu, ir tokias permainas šios šalies Užimtumo tarnyba vertina teigiamai. Kaip ir Nyderlanduose, čia vyksta aktyvus dialogas su verslo atstovais, išsakančiais, kokių profesijų ar kompetencijų reikės ateityje. Liuksemburgas tai vadina nedarbo prevencija.
Karantino įvedimas graikus paskatino veikti čia ir dabar. Visas paslaugų teikimas turėjo būti perkeltas į virtualią erdvę, o dabar nuotolinis klientų aptarnavimas siekia 95 proc. Kadangi
daugelis verslų turėjo laikinai užsidaryti, Graikijos užimtumo tarnyba suteikė galimybę nedirbantiems klientams mokytis nuotoliniu būdu tarptautinėse skaitmenizuotose platformose. Krizę graikai išnaudojo kaip galimybę tobulėti, o pagalbos priemonių paketas darbdaviams ir darbo ieškantiems asmenims leido išlaikyti stabilų nedarbo lygį.
ES Užimtumo tarnybos ne tik dalijasi gerąja praktika, bet ir vieni kitus vertina. Vokietijos ir Norvegijos šalių ekspertai, apsilankę ne vienoje Europos šalių valstybinėje užimtumo tarnyboje, akcentuoja vidinės komunikacijos svarbą, kurios poreikis ypač išaugo pandemijos laikotarpiu. Darbuotojai turi žinoti, kas vyksta visoje organizacijoje, kad galėtų prisitaikyti prie vykstančių pokyčių ir teikti kokybiškas paslaugas klientams.
Lietuvoje Užimtumo tarnyba pusantrų metų administravo valstybės paramą Lietuvos įmonėms ir darbo neturintiems asmenims. Šios paramos tikslas buvo ne tik suvaldyti ekonomiką, bet ir padėti verslui išlaikyti darbo vietas įmonėje vertę kuriantiems darbuotojams. Ši mokama parama tiek prastovų metu, tiek ir po jų lėmė, kad net ir labiausiai karantino paveiktos įmonės šiandien jau registruoja naujas darbo vietas ir kviečia darbuotojus prisijungti. Pasibaigus šiam etapui, Užimtumo tarnyba sugrįžo prie savo įprastinės veiklos – intensyvesnio tarpininkavimo įdarbinant.
