Estai lietuviams šluosto nosis: minimali alga bus 540 eurų, o mokytojai uždirbs 1500 eurų

Kol Lietuvoje verslas ir valdžia lieja krokodilo ašaras dėl mokytojų atlyginimų ir minimumo padidinimo, Estijoje pasiektas sutarimas minimalią algą kitąmet didinti 40 eurų, iki 540 eurų. Dar daugiau, Estijoje nebus mokytojo, kuris neuždirbtų bent 1250 eurų, o vidutiniškai mokytojai uždirbs 1500 eurų. Lietuvos verslo atstovai aiškina, kad estai nėra laimingesni, nes jų šalyje ir kainos didesnės.
Estija
Estija / 123RF.com nuotr.

Estijos Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad kitąmet vidutinis šalies mokytojų atlyginimas pasieks 1500 eurų per mėnesį, o mažiausia alga turės būti bent 1250 eurų, skelbia err.ee.

Tuo tarpu Lietuvoje planuoja, kad tik po metų, 2019 m. rugsėjį, vidutinis mokytojų atlyginimas pasieks 1000 eurų – tuomet bus įvedamas „antrasis etatinio darbo apmokėjimo modelio etapas“.

„Mes mokytojų minimalų atlyginimą pakelsime bent iki 1250 eurų, tai vidutinį atlyginimą kitąmet pastūmės iki 1500 eurų“, – antradienį pranešė Estijos švietimo ir mokslo ministerija. Taip pat pažymima, kad sprendžiama dalį darbo laiko dirbančių mokytojų problema – jungiamos mokyklos. Šiuo metu Estijoje veikia 533 bendrojo lavinimo mokyklos.

Ir tai dar ne viskas – Estijoje vaikų darželių auklėtojų atlyginimus ketinama prilyginti mokytojams.

„Mūsų tikslas yra sulyginti darželių mokytojų ir mokyklų mokytojų atlyginimus“, – pranešė ministerija.

Estijoje sutarta: minimumas sieks 540 eurų

Kol Lietuvoje laužomos ietys dėl 20 eurų minimalaus darbo užmokesčio (MMA) padidinimo – bent iki 420 eurų, Estijos profesinės sąjungos su darbdaviais sukirto rankomis, kad minimalus atlyginimas šalyje kitąmet sieks 540 eurų – tai 40 eurų daugiau nei šiemet. Toks projektas pateiktas įvertinti viešai, pranešė BNS ir LETA.

Dalis darbdavių Lietuvoje priešinasi netgi 20 eurų MMA augimui, o mainais už tai jie prašo mokesčių lengvatų – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

15min primena, kad anksčiau darbdaviai reikalavo „Sodros“ įmokų lubų, mažesnių mokesčių darbo jėgai – visa tai jie gavo mokesčių reformos metu. Tačiau ant derybų stalo dėl MMA šių argumentų nebeliko.

Paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje buvo keliami nauji reikalavimai, kad minimalus atlyginimas nebebūtų apmokestinamas – NPD būtų prilygintas MMA.

123RF.com nuotr./Estas rodo liežuvį
123RF.com nuotr./Estas rodo liežuvį

Šalies profesinės sąjungos spaudžia minimumą didinti 50 eurų, iki 450 eurų, tačiau tai per daug atrodo ir Vyriausybės atstovams.

Estijoje minimalaus darbo užmokesčio augimas siejamas su dviženkliais skaičiais augančiu darbo našumu, atsižvelgiant ir į prognozuojamą tolesnį jo augimą.

Lietuvoje minimumą bandoma susieti su vidutiniu atlyginimu – pagal formulę, MMA turėtų siekti 45-50 proc. vidutinio uždarbio.

D.Arlauskas: estai nėra laimingesni

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas patikino, kad daug darbdavių nesutinka su MMA didinimu kad ir 20-ia eurų, o su Estija, anot jo, nereikia lygiuotis.

„Estijoje su atlyginimais susieta pinigų masė yra apskritai beveik 30 procentų didesnė. Jie gauna 30-40 proc. didesnius atlyginimus. Bet kai pasižiūrime to paties „Eurostat“ duomenis apie perkamąją galią – tai už tuos pinigus estai gali nupirkti tiek pat, kiek ir mūsų darbuotojai, kurie gauna 30 proc. mažiau. Ten tiesiog iškelta pinigų masė, jie pasirinko tokį metodą. Gyvenantys Estijoje nėra nė kiek laimingesni nei mes čia Lietuvoje“, –sako D.Arlauskas.

Iš tiesų D.Arlauskas neklysta – pagal naujausius Pasaulio laimės indekso duomenis Lietuva užima 50 vietą, o Estija – 63-ią.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos darbdaviu konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Lietuvos darbdaviu konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas

„Bet aišku, estai, atvažiavę į Lietuvą ar ilsėtis kur nors į Turkiją, būna laimingesni, nes važiuoja su daugiau pinigų. Reikia analizuoti, kuris modelis iš tiesų geresnis“, – dėsto D.Arlauskas.

Dideli atlyginimai labai kenkia eksportui – įmonių konkurencingumas sumažėja, ir su tuo Lietuva, pasak D.Arlausko, jau susiduria.

„Mus aplankė vienas Estijos žurnalistas, jis domėjosi Lietuvos sėkme, nes Estijoje kalba, kad lietuviai gerai tvarkosi su savo ekonomika. Mes labai juokėmės ir sakėme, kad tai estai labai laimingi ir gerai tvarkosi ekonomiką. Tad lygiuotis į Estiją nebūtų labai korektiška, tai susiję su perkamąja galia. Žmogui ne tiek svarbu, kiek uždirbi, bet svarbu kiek už tuos pinigus toje šalyje jis gali nupirkti“, – sako D.Arlauskas.

Jis patikino, kad ne visi darbdaviai sutinka su MMA padidinimu iki 420 eurų.

„Jei mes didinsime MMA 20 eurų, iškart tai atsilieps žmonėms, kurie dirba su verslo liudijimais, nes yra susieti savarankiškai dirbančiųjų mokesčiai prie MMA. Šiuos klausimus reikia spręsti kartu, nes kitaip savarankiškai dirbančiuosius padarysime pažeidžiamus“, – sako D.Arlauskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Danukas Arlauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Danukas Arlauskas

Jis pakartojo darbdavių siūlymą – didinti NPD.

„Mes sakom, kad gerai sutinkame, 420 Eur, bet tada didinkime ir NPD, nes tada padidės pinigų masė, kaip Estijoje, pinigų masei padidėjus ir ekonomika labiau užsikurtų, o ne į biudžetą pinigai nueitų – tai va tokie mūsų pasamprotavimai buvo“, – sako D.Arlauskas.

Sigitas Gailiūnas: MMA Lietuvoje mažai kas gauna

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijai laikinai vadovaujantis Sigitas Gailiūnas patikino, kad darbdaviai nesipriešina MMA didinimui.

„Apskritai aš manau, kad tas MMA turbūt nebėra toks įtakingas reiškinys, apie kurį reiktų tiek daug kalbėti. Reiktų galbūt daugiau kalbėti apie vidutinį atlyginimą. Ir Estijos, ir Lietuvos vidutiniai atlyginimai skiriasi, kartu ir MMA nustatymas, formulė, kuri pasirinkta, yra visiškai kitokia nei Lietuvoje“, – dėsto S.Gailiūnas.

Anot jo, Lietuvoje sutarta, kad MMA turi pasiekti 45-50 proc. VDU, tuo tarpu Estijoje šis santykis tik šiek tiek didesnis nei 30 proc. – vidutinis atlyginimas trigubai didesnis nei minimumas.

123rf.com/Darbdavys
123rf.com/Darbdavys

„Darbdaviai visuomet yra linkę palaikyti darbuotojus. Yra vyriausybės siūlymas pakelti MMA iki 420 eurų, tai ne darbdavių siūlymas, o vyriausybės siūlymas būtent šita suma. O mes darbdaviai bandome šnekėtis su Vyriausybe, ir mūsų siūlymas: kad NPD būtų prilygintas minimaliai algai, kad žmogus nebeturėtų dar papildomai mokėti kažkokių mokesčių, socialinio draudimo ir kitų. Tai minimumas, kurį jis ir turėtų gauti“, – dėsto S.Gailiūnas.

Tačiau po mokesčių reformos toks siūlymas nebebus tvarus – net ir minimumą gaunantieji mokės maždaug 70 eurų GPM tarifo, biudžetui tai būtų didelė netektis, aiškino Finansų ministerija Trišalės tarybos posėdyje.

„Yra įmonių, kurioms MMA daro iš tiesų didelį poveikį. Tai smulkios įmonės, taip pat mūsų siuvimo įmonės, kur konkurencija iš kitų šalių yra pakankamai didelė. O Estijos pavyzdys yra truputį kitas – geografiškai situacija truputį kita, šalia Suomija, Švedija, visa Skandinavija, ir turbūt tradiciškai daugiau yra persipynusių įvairių dalykų su tomis šalimis“, – sako S.Gailiūnas.

Jis dėsto, kad Lietuvoje MMA gauna maža dalis darbuotojų ir jų vis mažėja.

„Manau, tai tikrai nėra tokia didelė problema, kaip čia bandoma sureikšminti ir iškelti į kažkokį lygmenį“, – sako S.Gailiūnas.

„Sodros“ duomenys rodo, kad MMA uždirba tik 4,4 proc. visų dirbančiųjų, kurie dirba visą mėnesį – tai yra 47,7 tūkstančio žmonių.

Dvigubai daugiau yra tokių, kurie neuždirba netgi minimalaus atlyginimo – 9,1 proc., arba 100 tūkstančių žmonių, uždirbo mažiau nei MMA, nors dirbo visą mėnesį. Jų vidutinės pajamos – 223 eurai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų