Tiek Estijoje, tiek Lietuvoje apvalinimas bus taikomas tik galutinei prekių ar paslaugų krepšelio sumai ir tik mokant grynaisiais pinigais. Atsiskaitant kortele ar išmaniaisiais įrenginiais apvalinimas netaikomas.
1 ir 2 euro centų monetų gamyba ir tvarkymas brangiai kainuoja. Jų vertė nėra didelė, jos beveik nenaudojamos mokėjimams. Smulkios monetos pametamos ar nugula į taupykles ir į apyvartą negrįžta. Įvedus apvalinimo taisyklę, nebereikės gaminti naujų vieno ir dviejų centų monetų.
Estijoje, kaip ir Lietuvoje, apvalinama bus iki artimiausio 5 kartotinio ir daugeliu atveju nebebus poreikio atiduoti grąžos 1 ir 2 euro centų monetomis. Apvalinama bus į mažesnę arba didesnę pusę iki 0 arba 5, arba 10 centų, atsižvelgiant į tai, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0 ar 5, ar 10.
Estijoje ir Lietuvoje taikant apvalinimą, 1 ir 2 euro centų monetos išliks teisėta atsiskaitymo priemone, t. y. jomis ir toliau bus galima mokėti prekybos ar paslaugų teikimo vietose.
Apvalinimas bus taikomas ne atskirų prekių kainoms, o galutinei pirkinių krepšelio sumai. Kainos ir toliau išliks nustatomos 1 euro cento tikslumu. Matematinis apvalinimo metodas yra neutralus abiem šalims – tiek prekybininkui, tiek pirkėjui. Vieną kartą bus sumokama 1 ar 2 ct mažiau, kitą kartą – 1 ar 2 ct daugiau. Ilguoju laikotarpiu skirtumai išsilygins.
Apvalinimas nebus taikomas atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, dovanų kuponais, darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms; pensijoms ir kitoms socialinės apsaugos išmokoms (net ir mokamoms grynaisiais pinigais) ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais.
Kai bendra mokėtina suma už prekes ar paslaugas bus mažesnė nei 5 euro centai, apvalinimas nebus taikomas.
Galutinė pirkinių krepšelio suma jau yra apvalinama šešiose euro zonos valstybėse: Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje ir Slovakijoje.