„Jei metų pradžioje infliacija dar buvo arti 20 proc., tai iki rugpjūčio sulėtėjo iki 4,6 procento. Tuo pat metu kainų pokyčiai įvairiuose ekonomikos sektoriuose praėjusį mėnesį labai išsiskyrė“, – sakė banko ekonomistas Sulevas Pertas, pabrėždamas energijos išteklių atpigimą per metus.
Pasak jo, bendras infliacinis spaudimas kiek atlėgo, tačiau neišnyko.
„Infliacinį spaudimą šiais metais daugiausia lėmė paslaugos, kurios brango spartaus darbo užmokesčio augimo fone“, – sakė jis ir kartu akcentavo turizmo paslaugų paklausos kritimą pirmiausia dėl aukštos palyginimo bazės.
Anot S. Perto, pramoninių ilgalaikio vartojimo prekių kainų augimas taip pat sulėtėjo, išnyko paklausą skatinantys veiksniai, ypač lūkesčiai dėl tolesnio spartaus kainų kilimo, nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo. Be to, vartotojų pasitikėjimas įsitvirtinęs žemumose.
„Rugpjūčio mėnesį atlikta vartotojų apklausa parodė, kad ilgalaikio vartojimo prekių aktyvesni pirkimai artimiausioje ateityje neplanuojami“, – sakė ekonomistas.
2022-aisiais vartojimas Estijoje pabrango 19,4 procento.
