Šiemet liepos-rugsėjo mėnesiais sukurtas BVP galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 7,9 mlrd. eurų.
Statistikos departamento atstovas Robertas Muurseppas pabrėžė, jog ekonomikos šuolį nulėmė kuklus to paties praėjusių metų laikotarpio rezultatas pandemijos sąlygomis.
Didžiausios įtakos sparčiai ekonomikos plėtrai trečiąjį šių metų ketvirtį turėjo statybų, informacijos ir ryšių, nekilnojamojo turto, transporto ir sandėliavimo sektoriai, taip pat apdirbamoji pramonė, mokslo, techninės veiklos ir kūrybos sektorius.
Plėtrą lėtino viešojo maitinimo ir apgyvendinimo sektorius, taip pat energetika, nuosmukį patyrusi vienintelė iš ekonomikos sektorių.
Privatus galutinis vartojimas padidėjo 8,7 procento.
Šalies eksportas ir importas augo vienodai – 17,5 procento.
Įvertinus sezoniškumą, per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) Estijos ekonomika paaugo 0,7 procento.
