Balandžio-birželio mėnesiais sukurtas bendrasis vidaus produktas (BVP) galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 9 mlrd. eurų.
Pasak Statistikos departamento analitiko Roberto Muurseppo, nors BVP galiojusiomis kainomis augo 17,8 proc., dėl spartaus kilimo ekonomika išliko beveik tame pačiame lygyje kaip praėjusių metų antrąjį ketvirtį.
„Dėl kainų veiksnių poveikio reikšmingai nepadidėjo nei mokesčių įplaukos, nei pridėtinė vertė“, – pabrėžė jis.
Ekonomikos augimą stabdė dauguma jos sektorių, o didžiausią neigiamą poveikį dėl kainų šuolio patyrė apdirbamoji pramonė, nekilnojamojo turto sektorius, žemės ūkis, prekybos sektorius. Pagrindinė ekonomikos varomoji jėga buvo informacijos ir ryšių sektorius, augimą skatino ir profesinė, mokslinė bei techninė veikla, taip pat po pandemijos sukeltos krizės pradėjęs atsigauti viešojo apgyvendinimo ir maitinimo sektorius.
Galutinio vartojimo augimas sulėtėjo iki 4,8 proc., tuo tarpu verslo investicijų apimtys sunyko 23,3 proc., valstybės investicijos – 11 procentų.
Šalies prekių eksportas sumenko 0,4 proc., importas padidėjo 5,6 proc., o paslaugų – atitinkamai išaugo 17,1 proc. ir sumažėjo 13,6 procento.
Įvertinus sezoniškumą, Estijos ūkis per metų ketvirtį (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju) susitraukė 1,3 proc., o per metus paaugo 0,3 procento.