Jis pažymi, jog toks didelis ESD susiformavo pirmiausia dėl smarkiai padidėjusio paslaugų importo.
Prekių eksportas išaugo 23 proc., importas – 12 proc., o prekybos prekėmis deficitas sudarė 71 mln. eurų. Apyvartą padidino gerokai pagyvėjusi prekyba elektros įranga – tiek jos eksportas, tiek ir importas.
Prekybos paslaugomis deficitas – 18 procentų. Apyvarta deficitinė išliko krovinių ir keleivių pervežimo, informacijos technologijų srityse. Paslaugų importas 811 mln. eurų pranoko eksportą.
Estijos bankas mokėjimų balanso išankstinius duomenis skelbia kas mėnesį.
