Pasak Finansų ministerijos, koronaviruso pandemija Estijos ir Šiaurės Europos ekonomikas paveikė silpniau nei vidutiniškai Europos Sąjungos, ji atskirus ekonomikos sektorius paveikė labai nevienodai.
„Iki šiol mums sekėsi geriau nei manyta anksčiau, tačiau tolesnė ekonomikos raida priklausys nuo to, kaip pavyks suvaldyti virusą. Ekonomikos atsigavimo tikimės nuo kitų metų pradžios, tačiau kai kurių paslaugų paklausa gali likti ribota“, – teigiama ministerijos pranešime.
Prognozuojama, jog nominaliai šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020-aisiais sumažės 5,6 proc., o 2021 metais ūgtels 6,4 procento.
Tikėtas nominalus valstybės iždo deficitas – atitinkamai 6,6 proc. BVP ir 6,0 proc. BVP, struktūrinis – 5,7 proc. BVP ir 5,9 proc. BVP.
Ministerija taip pat prognozuoja, jog vidutinė defliacija 2020 metais sudarys 0,2 proc., o vidutinė infliacija 2021-aisiais – 1,4 procento.
Vidutinis realus darbo užmokestis šiemet turėtų padidėti 1,3 proc., kitąmet – sumažėti 0,9 proc., tačiau nuo 2022-ųjų tikėtinas augimo atsinaujinimas.
