„Konstitucija apibrėžia rėmus, kurioje funkcionuoja tiek mūsų valstybė, tiek ir visuomenė. Pagrindinio įstatymo nustatytuose rėmuose turi tilpti tiek antikrizinės priemonės, tiek ir įprasti įstatymai. Lygiai taip pat egzistuoja konstituciškai laisvos zonos vykdyti rinkiminius pažadus – ir jie turi būti pagrįsti ir mūsų visuomenės parama, ir mūsų Konstitucija. Prezidento užduotis – išlaikyti įstatymų leidybos procesą pagrindinio šalies įstatymo numatytuose rėmuose“, – pabrėžė K.Kaljulaid.
Anot prezidentės, jos pozicija tiek dėl Konstitucijos, tiek ir dėl pensijų reformos per pastarąjį mėnesį nepasikeitė. Kadangi parlamentas vėl priėmė įstatymą, jo nekeisdamas, prezidentė, kreipdamasi į Valstybės Teismą, teikia jau anksčiau išsakytus argumentus.
Pirmąkart nepasirašiusi šio įstatymo prezidentė pareiškė, kad jis prieštarauja Konstitucijai, gali neproporcingai paveikti pagrindines žmonių teises, daugeliu nuostatų jis prieštarauja tiek Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir socialinės valstybės principams, tiek ir pagrįstiems visuomenės lūkesčiams.
Vyriausybė antros pakopos pensijų reformos įstatymą patvirtino sausio pabaigoje ir jo priėmimą parlamente susisiejo su pasitikėjimo ja išreiškimu. Įstatymas per galutinį svarstymą parlamente buvo priimtas nedidele balsų persvara.
Šios reformos tikslas – pensijų kaupimą antros pakopos pensijų fonduose iš privalomojo paversti savanoriškuoju.
Vyriausybė siekia šią reformą pradėti nuo 2021-ųjų, kad dalyvavimas antrosios pakopos pensijų sistemoje taptų savanoriškas visiems, o kiekvienas sulaukęs pensinio amžiaus galėtų spręsti, kaip pasielgti su sukauptomis lėšomis.
