Palyginti su šių metų biudžetu, įplaukos augtų 5,2 proc. iki 17,7 mlrd. eurų, išlaidos – 3,5 proc. iki 18,2 mlrd. eurų.
Numatytas biudžeto deficito ir tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis – 3 proc., o valstybės skola, pirmiausiai dėl reikšmingo išlaidų šalies gynybai bei socialinei apsaugai augimo, per ateinančius metų padidėtų 930 mln. eurų iki 24,3 proc. BVP.
Per ateinančius ketverius metus šalies karinei gynybai bus skirta 5,6 mlrd. eurų, prie kurių bus pridėta 1,6 mlrd. eurų tolimojo nuotolio ginkluotės sistemų amunicijai įsigyti per laikotarpį iki 2031-ųjų.
Kitąmet karinės išlaidos viršys 3 proc. BVP, artimiausiais metais sudarys mažiausiai 3,3 proc. BVP, o 2027-aisiais šis santykis pasieks 3,6 procento.
Išlaidoms gynybai finansuoti Estija nuo ateinančių metų planuoja etapais įvesti iš trijų dalių sudarytą vadinamąjį saugumo mokestį, kurį dabar numato taikyti iki 2028-ųjų pabaigos, padidinusi pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifus. Per ketverius metus valstybė tikisi gauti iki 2,6 mlrd. eurų saugumo mokesčio įplaukų.
Kaip ekonomiką skatinanti priemonė, kitų metų valstybės biudžete investicijoms ir investicijų subsidijoms iš viso numatyta 1,9 mlrd. eurų.
Valstybės išlaidas per artimiausius ketverius metus planuojama sumažinti 1 mlrd. eurų, o kartu su anksčiau priimtais sprendimais – iki 1,4 mlrd. eurų. Per artimiausius trejus metus viešojo sektoriaus išlaidos bus apkarpytos 10 procentų.
Ministrų kabinetas įstatymu įpareigotas iki kiekvienų metų rugsėjo pabaigos patvirtinti kitų metų valstybės biudžeto projektą ir perduoti jį parlamentui svarstyti.
