Apie tai pranešęs finansų ministras Martinas Helmė atskleidė, jog šių ypatingųjų paramos verslui priemonių paketas apimtų mokesčių korekcijas, įskaitant kai kurių mokesčių įmokų moratoriumą, kompensacijas, o „visa tai valstybės iždui kainuotų 1,5–2 mlrd. eurų šiais ir kitais metais“.
„Mūsų analitikai įvertino tiek nuosaikius, tiek ir pesimistinius rizikos scenarijus, taip pat jų svarbą ekonomikos plėtrai bei mokesčių įplaukoms. Vidutinio rimtumo rizikos atveju, Estijos ūkis šiemet neaugs. Pagal tamsesnį scenarijų, ekonomika kris 5 procentiniais punktais, tai yra nuosmukis sieks 3 proc. vietoj iki šiol prognozuoto 2 proc. augimo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M.Helmė.
„Aiškus vyriausybės tikslas – įvairiais būdais užkirsti kelią blogesnei įvykių raidai. Norėdama išvengti didelių ekonominių nuostolių bei spartinti ūkio atsigavimą po krizės, vyriausybė pasirengusi stimuliuoti ekonomiką iš biudžeto. Mūsų tikslas – teigiama ekonomikos dinamika tiek šiemet, tiek ir kitąmet“, – pabrėžė ministras.
Jis pridūrė, jog kol kas vyriausybė konkrečių sprendimų, tokių kaip mokesčių moratoriumas, nepriėmė.
Praėjusią savaitę M.Helmė pareiškė, jog Estijos ekonomika įžengė į krizės fazę.
„Statistiniai duomenys rodo, kad tokio staigaus kritimo nebuvo 2008-ųjų. Visa tai atsispindės realiame gyvenime. Įmonių turtas sunyks, o bankai pradės skolinti reikalaudami papildomo užstato. Įmonės nebegalės finansuotis platindamos obligacijas rinkoje“, – Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR sakė M.Helmė, komentuodamas koronaviruso pandemijos ir naftos kainų karo ekonominius padarinius.
