Vilnietė Neringa nuo pat tada, kai prieš beveik dešimtmetį pasiėmė paskolą būstui, kas mėnesį ramiai planavo savo išlaidas ir stebėjo, kaip įmoka bankui, nusileidusi žemiau 300 eurų ribos, po truputį mažėja.
Tačiau 2022-ieji viską apvertė aukštyn kojom. Nuojauta, kad pigių paskolų laikai netrukus baigsis ir Lietuvoje, ėmė stiprėti jau metų pradžioje, kai JAV federalinis atsargų bankas (FED) paskelbė kovą pradėsiantis kelti bazines palūkanų normas.
Liepos pabaigoje tai tapo tikrove – pirmą kartą per 11 metų Europos centrinis bankas (ECB) pakėlė palūkanų normas. Vėliau sekė dar keli palūkanų pakėlimai ir per pusmetį bazinės palūkanų nuo neigiamų pakilo iki 2,5 proc.
Labiausiai šį ECB sprendimą pajuto gyventojai, turintys paskolas, nes nuo ECB sprendimo priklauso EURIBOR – tarpbankinės palūkanų normos, kurios tiesiogiai ir lemia gyventojų paskolų įmokų dydį bankams.
Štai dar kovo pabaigoje Neringa bankui sumokėjo 270 eurų įmoką, o po 8 mėnesių, lapkričio pabaigoje, įmoka jau buvo pakilusi 75 eurais – iki 345 eurų.
Kitai 15min pašnekovei Astai paskolų brangimas pasijuto dar skaudžiau – jos įmoka bankui už paskolą, gautą įsigyti erdvų butą sostinės centre, išaugo net 194 eurais.
Žinoma, kuo didesnė pasiimta paskola, tuo įmokos augimas yra didesnis. Ir atvirkščiai – mažesnę paskolą pasiėmę gyventojai paskolų brangimą pajuto mažiau. Pavyzdžiui, 3 kambarių senos statybos butą Vilniuje su paskola įsigijusiai Anai paskola pabrango tik 15 eurų – nuo 225 iki 240 eurų per mėnesį.
Astai paskolų brangimas pasijuto dar skaudžiau – jos įmoka bankui už paskolą, gautą įsigyti erdvų butą sostinės centre, išaugo net 194 eurais.
O kiek pabrango vidutinė paskola Lietuvoje? Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderis tvirtino, kad vidutinė negrąžinta gyventojo būsto paskola Lietuvoje siekia apie 45 tūkst. eurų, vidutinė palūkanų norma – 2,91 proc., o likutinė paskolos trukmė – 18 metų.
„Tokios paskolos vidutinė įmoka šiuo metu siekia 287 eurus (įtraukiamos ir anuiteto, ir linijiniu būdu grąžinamos paskolos), tai yra apie 28 eurais daugiau nei šių metų pradžioje sausio mėn.“, – komentavo D.Poderis.
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius priduria, kad paskolų įmokų didėjimas priklauso nuo paskolos dydžio. Pasak jo, Lietuvoje didžioji dalis paskolų susietos su 6 mėnesių EURIBOR, kuris dabar siekia 2,6 proc. Pavyzdžiui, už 50 tūkst. eurų paskolos sumą pasiėmęs gyventojas (skaičiuojant, kad paskolos marža – 2,2 proc., o paskolos grąžinimo terminas – 30 metų), metų pradžioje kas mėnesį mokėjo 190 eurų įmoką, o šiuo metu – 72 eurais daugiau.
Tuo tarpu 100 tūkst. eurų paskolą pasiėmęs gyventojas metų pradžioje bankui mokėjo 388 eurų įmoką, o dabar – 137 eurais daugiau. 150 tūkst. eurų pasiskolinęs klientas metų pradžioje bankui sumokėdavo 582 eurų kas mėnesį, o šiuo metu įmoka yra jau 208 eurais didesnė.
EURIBOR peržengė 3 proc. ribą
EURIBOR palūkanų norma rodo finansų rinkų dalyvių lūkesčius dėl būsimų ECB palūkanų per tam tikrą laikotarpį – 3, 6 ar 12 mėn. Dėl šios priežasties EURIBOR kyla sparčiau nei ECB didinamos bazinės palūkanų normos.
O šią savaitę, pirmadienį, 12 mėnesių EURIBOR pirmą kartą per 13 metų (nuo 2009 m. sausio 2 dienos) persirito 3 proc. ribą ir pasiekė beveik 3,2 proc.
| EURIBOR | Palūkanų norma, proc. |
| 3 mėn. | 2,1 |
| 6 mėn. | 2,65 |
| 12 mėn. | 3,18 |
Šaltinis: Euribor-rates.eu
SEB banko Lietuvoje ekonomistas Tadas Povilauskas 15min komentavo, kad lapkritį ir gruodžio pirmoje pusėje 12 mėn. EURIBOR palūkanų normos jau buvo stabilizavusios ties 2,8 proc., o tam įtaką darė rinkos lūkesčiai, kad bazinės palūkanų normos pikas kitąmet bus 2,75–3 procentai.
„Tačiau jos šoktelėjo po ECB vadovų susitikimo gruodžio 15 dieną, kurio sprendimai atitiko lūkesčius, tačiau nustebino Christine Lagarde aiškiai suformuluoti teiginiai, kad palūkanų normos didinimas taip greitai nesustos, kaip tikisi rinka. Finansų rinka šias mintis priėmė rimtai ir iškart šoktelėjo lūkesčiai dėl bazinės palūkanų normos piko“, – paaiškino T.Povilauskas.
Tam pritaria ir „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir priduria, kad į bazinių palūkanų normų pokyčius jautriai reaguoja visos palūkanų normos – tiek tarpbankinės, tiek skolos vertybinių popierių pajamingumai.
Ekonomistės teigimu, analizuojant 3 mėn. EURIBOR ateities sandorius matyti, kad šiuo metu finansų rinkų dalyviai tikisi, jog aukščiausias 3,5 proc. taškas bus pasiektas kitų metų pirmoje pusėje, 12 mėn. EURIBOR bus dar aukštesnis.
T.Povilausko pritaria, kad dabar rinka bazinių palūkanų normos piko tikisi tarp 3,25 ir 3,5 proc.
„Galima sakyti, kad 12 mėn. EURIBOR palūkanų normai augti erdvės nėra daug (nes ir dabar jau ji beveik 3,2 proc.), tačiau, akivaizdu, kad kitų metų pradžioje sparčiai judės aukštyn 3 mėn. EURIBOR palūkanų normos, kurios vis dar 2,1 proc. ir kurioms iki piko pagal dabartinius rinkos lūkesčius – 3,5 proc. – dar daug kelio“, – mano T.Povilauskas.
SEB grupė šiuo metu prognozuoja, kad ECB didins bazinę palūkanų normą dar du kartus po 50 bazinių punktų iki 3 proc.
„Galvojame, kad kiti rinkos dalyviai šiek tiek nuskubėjo su prognozėmis, jog bazinės palūkanų normos pikas bus 3,5 proc., o 3 mėn. EURIBOR palūkanų pikas – aukščiau 3,5 proc. Bet, aišku, skolininkams reikia būti pasiruošusiems visiems variantams, kad EURIBOR palūkanų normos gali kilti ir iki 4 proc., ypač jeigu infliacija euro zonoje nelėtės ir infliacijos prognozės viduriniu laikotarpiu bus didesni už ECB tikslą“, – prognozuoja T.Povilauskas.
Ekonomistas įvertino, kiek pabrangtų įmoka bankui, jei 3 mėn. EURIBOR pasiektų 4 proc. Kitos sąlygos – pradinis įnašas 15 proc., paskolos trukmė 30 metų, paskolos palūkanos EURIBOR 3 m. + marža 2 proc.
Tad mėnesinė įmoka, tokiomis sąlygomis įsigijus būstą už 50 tūkst. eurų, nuo šių metų pradžios pabrangtų 98 eurais (iki 255 eurų), pasiėmus 100 tūkst. eurų paskolą įmoka paaugtų 196 eurais (iki 510 eurų), o įsigijus būstą už 200 tūkst. eurų – net 391 euru (iki 1019 eurų).
Bankai įmokų vėlavimų nejaučia
15min kalbinti „Swedbank“, SEB, „Luminor“ bankai teigė, kad šiuo metu nefiksuoja nei išaugusių klientų, patiriančių sunkumų dėl padidėjusių įmokų, srautų, nei vėluojamų mokėti įmokų daugėjimo.
Lietuvos bankas pateikia ir konkretesnę statistiką – per pirmuosius tris šių metų ketvirčius vėluojančių namų ūkių paskolų lygis išliko stabilus ir iš esmės nepakito – svyravo apie 1 proc. nuo visų gyventojų turimų paskolų.
I.Genytė-Pikčienė taip pat mano, kad sunkumai sumokėti padidėjusią paskolų įmoką neturėtų būti masinis reiškinys – pirmiausia dėl to, kad Lietuva išmoko 2009 m. krizės pamokas ir laiku įsidiegė būtinus saugiklius.
„Lietuvos bankų sektorius paskolas pastarąjį daugiau nei dešimtmetį dalino itin apdairiai. Lietuvos bankas įdiegė atsakingus skolinimo reikalavimus, dėl kurių norintieji gauti paskolas buvo testuojami įvairiais testais, pagal vieną iš jų pajamos testuojamos ir išaugusių palūkanų normų išbandymu, kad liktų pakankamai pragyvenimui. Tad paskolas turintys gyventojai yra pakankamai atsparūs, o kadangi atlyginimų augimas tęsis, infliacija kitąmet jau kiek atlėgs, tai ir makroekonominė aplinka bus ne tokia atšiauri“, – mano I.Genytė-Pikčienė.
Tuo tarpu gyventojams, kurie turi kredito aptarnavimo sunkumų, ji pataria kreiptis į patį banką – dažnai tokiems atvejams yra numatytos palūkanų mokėjimų atostogos, kitokie sprendimai. Su sunkumais susiduriantiems klientams pirmiausia kreiptis į savo banką rekomenduoja ir finansinės įstaigos.
„Swedbank“ banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigia, kad siekiant išvengti paskolos mokėjimo vėlavimų, susidūrus su finansiniais sunkumais, pirmiausia, klientams siūloma įvertinti savo galimybes sumažinti išlaidas, tai yra nusistatyti veiksmų planą.
„Neretai tokio plano sudarymas gali pareikalauti bent minimalių gyvenimo būdo pokyčių, tačiau laiku įvesta finansinė disciplina ilgainiui gali padėti išvengti sudėtingesnių problemų“, – teigi jis.
Jei to neužtenka, bankai turi keletą variantų, kuriuos siūlo klientams – nuo paskolos įmokos mokėjimo dienos pakeitimo iki paskolos grąžinimo įmokų atidėjimo.
Bankas, įvertinęs kliento situaciją, gali pasiūlyti tokias išeitis, turintiems būsto paskolas:
- Paskolos įmokos mokėjimo dienos pakeitimas – tokia išeitis siūloma tada, kai pasikeičia darbo užmokesčio, išmokų arba kitų pajamų gavimo data. Paskolos įmokos mokėjimo dieną nemokamai pakeisti galima prisijungus prie savo internetinės bankininkystės kelių mygtukų paspaudimu;
- Paskolos grąžinimo grafiko koregavimas ir/arba paskolos grąžinimo termino pratęsimas – siekiant sumažinti mėnesio įmokas.
- Paskolos grąžinimo įmokų atidėjimo laikotarpis – sutariama, kad klientas tam tikrą laiką mokės tik paskolos palūkanas. Paskolos grąžinimo įmokų atidėjimas galimas esant bent vienai iš nurodytų aplinkybių: nutrūksta kredito gavėjo santuoka, miršta kredito gavėjo sutuoktinis, kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tampa bedarbiu, kredito gavėjas pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka ir esant kitoms aplinkybėms. Paskolos atidėjimo terminas nustatomas individualiai atsižvelgiant į kiekvieno kliento situaciją bei finansines galimybes, įprastai jis siekia 6 mėn. ir daugiau.
Šaltinis: Swedbank
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė priduria, kad kiekvienu konkrečiu atveju kliento prašoma pateikti kredito davėjui pagrįstą informaciją. Tokiais atvejais paprastai vertinama, ar kliento finansinių įsipareigojimų santykis su pajamomis neviršija 40 proc. Kaip ir kiti bankai, „Luminor“ taip pat siūlo įvairius sprendimus gyventojui, pakliuvusiam į sudėtingesnę finansinę situaciją – taip pat ir galimybe atidėti kredito įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimą ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui.
Ištikus sunkumams kreiptis su prašymu atidėti kredito įmokų mokėjimą nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino galima ir į SEB banką. Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, 15min tvirtino, kad tai gali padaryti būsto paskolą turintys klientai, susidūrę su nenumatytomis aplinkybėmis (netenka darbo, sumažėja pajamos, šeima netenka išlaikytojo, suserga ar dėl nelaimingo atsitikimo negali dirbti ilgiau kaip 2 mėn. ir kitais atvejais).
„Atidėjus kredito įmokų mokėjimą, mokamos tik palūkanos. Priklausomai nuo aplinkybių, kredito įmokų mokėjimą galima atidėti nuo 3 iki 6 mėn., reikalui esant, ir ilgiau. Svarbu pažymėti, kad tuo pačiu klientai turėtų įvertinti savo šeimos biudžetą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, tam tikrų pramogų ar kitų išlaidų, kurias galima apriboti, kol finansinė padėtis pagerės“, – priduria E.Dovbyšienė.
Apibendrindama, ko reikia imtis išaugus išlaidoms, apie taupymo svarbą primena ir I.Genytė-Pikčienė: „Visada galioja pamatiniai išlaidų higienos patarimai, kurie ypač svarbūs dabar mums visiems, pakilus visoms pirmojo būtinumo vartojimo sąnaudoms: išlaidas planuotis taupiau, atsisakyti nebūtinų prekių ir paslaugų (kultūros, grožio, sporto, laisvalaikio, prabangos) ar jomis mėgautis rečiau, aprangą ir avalynę keisti dėl sudėvėjimo priežasčių, o ne dėl naujo mados klyksmo, noro atsinaujinti spintą, tam tikslui rinktis ir naudoti mainų platformas; maisto parduotuvėse vengti nebūtinų produktų, nes Lietuva išsiskiria pertekliniu maisto vartojimu ir iššvaistymu.“
