Nuo balandžio pradžios euro kursas pasistiebė jau 10,7 proc. ir antradienį popiet kainavo 1,181 JAV dolerio.
Dar metų pradžioje vienas euras kainavo vos apie 1,05 JAV dolerio, todėl šiuo metu prekės JAV parduotuvėse vien dėl euro kurso pokyčių tapo 12 proc. pigesnėmis.
Tačiau lyginant su kitomis valiutomis tokių dramatiškų pokyčių nėra. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu euras yra sustiprėjęs apie 4 proc., tuo tarpu Lenkijos zloto atžvilgiu – atpigęs apie 3,5 proc. Euras pastaruoju metu pigo Skandinavijos valiutų atžvilgiu ir svyravo panašiame lygmenyje kaip ir metų pradžioje.
Antradienį popiet vienas euras kainavo 0,893 svaro sterlingų, 4,254 Lenkijos zloto, 9,337 Norvegijos kronos, taip pat 9,548 Švedijos kronos.
Rusijos rublio atžvilgiu euras šiemet pašoko jau 11 proc., vienas euras kainuoja 70,9 rublio, daugiausiai nuo 2016 m. lapkričio. Rusijos valiutą silpnina išliekanti žema naftos kaina.
Regionas atsigauna
Banko „Citadele“ Iždo ir Finansų rinkų departamento direktorius Paulius Važys aiškina, kad euras pirkėjų dėmesį patraukė dėl gerėjančių ekonominių duomenų. Paskelbtas euro zonos ekonomikos augimas II ketv. siekė 0,6 proc., pirmą ketvirtį regionas augo 0,5 proc.
„Kiek stebime rodiklius, tiek JAV, tiek Europoje jie fiksuoja vis naujas aukštumas. Auga vartotojų pasitikėjimo, o taip pat ir verslo pasitikėjimo indeksai. Tokia visuma palankesnė yra eurui, kadangi šios valiutos kursas buvo žemas. Nuo žemo atspirties taško, pasigirdus pozityvioms naujienoms, stimulas didėti į viršų didesnis“, – sako P.Važys.
Jis mini ir kitą priežastį – euro zonoje įsibėgėja kainų augimas, jis artėja prie Europos centrinio banko (ECB) užsibrėžto tikslo – kad infliacija regione būtų artima 2 proc. Šiuo metu ji – 1,3 proc.
„Praėjusią savaitę pasirodę infliacijos duomenys viršijo lūkesčius. Rinka laukė, kad Vokietijoje infliacija sieks 1,5 proc, o išėjo 1,7 proc. rodiklis. Visi tokie ženklai skatina lūkesčius, kad ECB imsis keisti pinigų politika ir ryšis palūkanų kėlimui. Rinkos tikisi, kad jau 2018 m. pirmame pusmetyje palūkanos gali būti pakeltos 0,25 proc. punkto“, – sako P.Važys.
Iki šiol euro zonos ekonomikai ECB laikė prijungęs ir papildomų pinigų „lašelinę“ – rinkoje kas mėnesį supirkinėja vyriausybių skolos vertybinius popierius ir taip į rinką įlieja naujų pinigų.
„Kiekybinio skatinimo programa jau dabar yra sumažinta nuo 80 iki 60 milijardų eurų per mėnesį. Rinka spėlioja, kas bus daroma su šia programa – ar ji bus sumažinta, arm greičiausiai, bus panaikinta“, – sako P.Važys ir pažymi, kad įsibėgėjanti infliacija leis ECB pereiti prie griežtesnės pinigų politikos – tai palanku eurui.
Finansų maklerio įmonės „TMS Europe“ plėtros vadovas Lietuvoje Artūras Kampanas patikina, kad euro kursas pagreitį įgavo po paskutiniojo ECB posėdžio.
„Rinka laukia griežtesnio tono iš ECB ir mano, kad galbūt jis jau pasigirdo. Bent jau ECB prezidentas Mario Draghis neužsiminė, kad labai nerimautų dėl euro kurso. Jis neužsiminė apie kokią skatinančią pinigų politiką. Dėl to tikimasi, kad rugsėjį gali prasidėti politikos keitimas“, – sako A.Kampanas.
Tuo tarpu JAV infliacija pradėjo lėtėti: birželį jį siekė 1,6 proc., kai dar vasarį buvo 2,7 proc.
„Euro-dolerio kursas priklauso nuo to, ką daro du centriniai bankai ir kokia palūkanų perspektyva. O palūkanos priklauso nuo infliacijos. Infliacija JAV paskutinius keturis mėnesius neauga ir yra žemesnė nei prognozuota, rinkai susidaro įspūdis, kad palūkanos šiemet keliamos nebebus. Na, tai ir lėmė tokį euro spurtą. Dėl atsargios JAV centrinio banko politikos rinkos nuomonė apie dolerį yra skeptiška“, – pažymi A.Kampanas.
Panašu į „euforiją“
Nepaisant visų regiono atsigavimo ženklų, spartus euro kurso kilimas valiutų rinkos ekspertams atrodo pranokstantis potencialą.
„Tai labiau panašu į euforiją. Rinkos dalyviai labai jau nori to griežtesnio ECB tono ir visi lūkesčiai su tuo susiję. Tačiau penktadienį pasirodys JAV darbo rinkos duomenys, ir tai bus svarbi diena. Jei tie duomenys bus silpni, tai bus neigiama JAV doleriui, ir euras neturėtų kristi. Bet jei bus priešingai – JAV pasirodys geriau nei tikėtais, euras gali ir koreguotis“, – vertina A.Kampanas.
Ekspertai prognozuoja, kad liepą JAV sukurtų naujų darbo vietų skaičius išaugo 180 tūkst. ir nedarbo lygis šalyje sumažėjo nuo 4,4 iki 4,3 proc., rodo „MarketWatch“ apklausa.
Ir „Citadele“ atstovas pažymi, kad rinkoje būna įprasta, jog valiuta stiprėtų be trumpalaikių nuosmukių, todėl galimas euro kurso smuktelėjimas ir eurui.
„Sekame indikatorius. Vienas iš jų – palūkanų normų skirtumas tarp JAV dolerio ir euro. Kai palūkanos skyrėsi maždaug dviem procentais, euras kainavo apie 1,06-1,08 JAV dolerio. Šiandien kursas gerokai aukštesnis, nors palūkanos taip nepasikeitė. Gali būti, kad euras pajudėjo daugiau, nei tą pagrįstų fundamentalūs duomenys“, – sako P.Važys.
Kitas niuansas – išaugęs spekuliatyvių pirkimų skaičius – taip pat signalizuoja, kad rinkoje gresia eurų išpardavimas ir pelnų pasiėmimas.
„Yra ir kitų nuomonių – kad euras gali laisvai judėti iki 1,2 JAV dolerio. Ten jau turėtų sulaukti didesnio pasipriešinimo. Vis tik nuo metų pradžios pabrangęs virš 12 proc., euras turėtų sulaukti ir didesnių atšokimų ar korekcijos“, – sako P.Važys.
Ne visi patenkinti
Euro ir JAV dolerio kursui pradėjus labiau svyruoti suaktyvėjo investuotojai. Tačiau tarp gyventojų yra ir tokių, kurie pralošė anksčiau išsikeitę eurus į dolerius, kadangi pernai iki žemumų kritęs euro kursas buvo nepagrįstai išgąsdinęs.
„Aišku, kai tik padidėja svyravimai, iškart padidėja ir prekybos apyvartos. Nes tuomet atsiranda ir didesnio pelno galimybė. Žinoma, kartu su didesne rizika. Bet rinkose ir įmanoma uždirbti tik tada, kai jos juda. Kai nejuda, šnekėti apie kažkokius pelnus neišeina“, – sako „TMS Europe“ atstovas.
„Citadele“ banko atstovas tikina, kad gyventojai į euro kurso pokyčius pernelyg nereaguoja.
„Kasdienėje veikloje dalis klientų perka ir džiaugiasi, kita dalis, kurie dabar parduoda JAV dolerius, tikriausiai nelabai. Mūsų uždavinys – informuoti apie valiutos rizikos valdymą, kaip ją apsidrausti tam tikrais išvestiniais instrumentais“, – sako P.Važys.
Svarą skandina „Brexit“
P.Važys patikina, kad investuotojai iki šiol vengia Didžiosios Britanijos svaro sterlingų ir tai lemia, kad šios valiutos kursas yra silpnesnis.
„Neaiškumas rinkas gąsdina labiausiai. Kai negali susifromuoti aiškių lūkesčių, kas bus ateityje, kol nėra aiškios krypties, natūralu, kad rinka tai vertina neigiamai ir tai kursą spaudžia žemyn. Derybose dėl „Brexit“ matosi, kad daugiau kozirių turi Europa, čia daugiau teigiamų signalui ir eurui“, – patikina P.Važys.
