Graikija trečią ir paskutinę gelbėjimo programą užbaigs rugpjūčio 20 dieną. Euro zonos finansų ministrai norėjo pasiūlyti Atėnams tokį susitarimą, po kurio investuotojų akyse šalis atrodytų stipri.
„Graikijos krizė baigiasi šiandien“, – po ilgų derybų penktadienio rytą pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos reikalų komisaras Pierre'as Moscovici.
„Mes pagaliau pasiekėme šio kelio, kuris buvo toks ilgas ir sunkus, pabaigą ir tai yra istorinis momentas“, – pridūrė buvęs Prancūzijos finansų ministras.
Iš pradžių buvo manoma, kad susitarimą ministrai pasieks greitai, tačiau nepasitenkinimą sandoriu ėmė reikšti Vokietija, dėl kurios derybos užsitęsė maždaug 6 valandomis ilgiau, nei planuota.
Be dalies skolų nurašymo, euro zonos finansų ministrai taip pat sutiko 10 metų pratęsti didžiosios dalies Graikijos skolos obligacijų terminą. Taip pat, siekiant palengvinti Graikijos pasitraukimą iš gelbėjimo programos, ministrai sutiko Atėnams išmokėti 15 mlrd. eurų. Derybų dalyviai teigia, kad šis susitarimas leis Graikijai turėti 24 mlrd. eurų rezerve.
Dėl trečiosios, 86 mlrd. eurų vertės gelbėjimo programos Graikija po itin sunkių derybų susitarė 2015 metais. Šalis iš viso nuo 2010-ųjų iš kreditorių gavo 273,7 mlrd. eurų.
Mainais už paskolas Graikija buvo priversta vykdyti plataus masto reformų paketą, kuris šalies ekonomiką vos per kelerius metus sutraukė beveik 25 procentais.
Nepaisant pasitraukimo iš gelbėjimo programos, Graikijos progresą toliau stebės kreditoriai. Atėnų pasitraukimo iš gelbėjimo programos sąlygos bus griežtesnės nei Portugalijos, Airijos ar Kipro atveju.
Pagal Vokietijos reikalavimus, skolų nurašymas Graikijai priklausys nuo tolesnio sutartų reformų vykdymo.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasidžiaugė skolų nurašymu, bet pridūrė, kad pagrindo nerimauti dėl Graikijos ilguoju laikotarpiu vis dar yra.
„Vidutinio laikotarpio analizė nepalieka jokių abejonių, kad Graikija sugebės atgauti prieigą prie rinkų“, – po derybų sakė TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagar).
„Tačiau dėl ilgojo laikotarpio jaučiame nerimą“, – pripažino ji.
TVF pirmose dviejose Graikijos gelbėjimo programose vaidino itin aktyvų vaidmenį bei skatino Atėnus vykdyti reformas. Tačiau trečiojoje programoje Fondas tapo labiau stebėtoju dėl nuomonės, kad Graikijos skolų krūva ilguoju laikotarpiu yra netvari.
Atėnų skolos šiuo metu siekia 180 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
