Frankfurte įsikūręs euro zonos centrinis bankas, remdamasis bankų pateikta informacija, apskaičiavo, kad kredito standartai – sąrašas reikalavimų, kuriuos turi atitikti norintieji gauti būsto paskolą – sausio–kovo mėnesiais buvo sugriežtinti 3 procentais.
Tuo tarpu „grynoji būsto paskolų paklausa pirmąjį ketvirtį toliau didėjo ... ir jos augimą daugiausia skatino žemas bendras palūkanų normų lygis“, pridūrė ECB.
Taip pat padidėjo kitų rūšių vartotojams išduodamų paskolų paklausa, tačiau įmonių noras skolintis, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tebuvo „stabilus“, nors prieš tai verslo paskolų paklausa nuo 2015-ųjų pradžios nuolat didėjo.
Kaip parodė sausį atlikta beveik 150 bankų apklausa, kuri yra atliekama kiekvieną ketvirtį, paskolų paklausos augimas turėtų lėtėti, nes iš silpnesnių ekonominių rodiklių matyti, jog euro zonos ūkio plėtra ima strigti.
Be to, ir faktiniai apklausų duomenys, ir subjektyvios išvados patvirtino, jog 2018 metų pabaigoje vyravusi ekonomikos augimo lėtėjimo tendencija tęsiasi ir 2019-aisiais.
ECB euro zonos ūkio augimo 2019 metais prognozę praėjusį mėnesį sumažino 0,6 procentinio punkto iki 1,1 procento.
Veiksniai, dėl kurių, pasak centrinio banko, buvo pabloginta prognozė, nieko nenustebino: ECB, be kita ko, paminėjo neapibrėžtumą dėl „Brexit“ ir prekybos ginčus tarp JAV, Kinijos ir Europos Sąjungos.
ECB politikos formuotojai mano, jog ūkio augimas gali lėtėti iki maždaug metų vidurio, o antrąjį pusmetį turėtų vėl įgauti pagreitį, Europos Parlamento nariams praėjusią savaitę pareiškė ECB vadovo pavaduotojas Luisas De Guindosas.
Tuo tarpu Portugalijos finansų ministras Mario Centeno, kuris vadovauja reguliariems euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės posėdžiams, praėjusią savaitę pareiškė, jog susitarimas dėl „Brexit“ ir prekybos paliaubos tarp Vašingtono, Pekino ir Briuselio galėtų padėti išsklaidyti virš ekonomikos susikaupusius debesis.