Visgi, nepaisant atsigavimo, bendrasis vidaus produktas (BVP) 19 narių turinčioje euro zonoje buvo 4,3 proc. mažesnis, palyginti su 2019 metų trečiuoju ketvirčiu, o rugsėjo mėnesio nedarbo lygio bei spalio mėnesio infliacijos įverčiai išliko nepakitę.
Visoje Europos Sąjungoje, įskaitant valstybes nares, nepriklausančias bendros valiutos zonai, BVP trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo 12,1 proc., tačiau išliko 3,9 proc. mažesnis nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Tai buvo ryškiausias padidėjimas nuo tada, kai 1995 metais buvo pradėti rinkti duomenys“, – pažymėjo Eurostatas.
Šiuo metu Europa yra atsidūrusi antrosios epidemijos bangos gniaužtuose, o kelios šalys vėl įveda įvairias karantino formas ir lygius, kas prognozuoja tolesnius ekonominius sunkumus.
Rugsėjį pagal sezoninius duomenis pakoreguotas nedarbo lygis euro zonoje siekė 8,3 procento. Toks pat rodiklis buvo užfiksuotas ir rugpjūčio mėnesį, o lyginant su 2019 metų rugsėju, rodiklis padidėjo 7,5 procento.
Tai reiškia, kas šiuo metu ES darbo neturi 15,9 mln. žmonių, iš jų 13,6 mln. – euro zonoje.
Pirmasis Eurostato paskaičiuotas metinis euro zonos infliacijos lygis spalio mėnesį išliko nepakitęs – minus 0,3 procento. Tai yra gerokai mažiau už tikslinį Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamą lygį – kiek mažiau nei 2 procentai.