Pasak Eurostato, euro zonos ekonomikos augimas sausio–kovo laikotarpiu siekė 0,2 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu.
Ketvirtąjį 2021 metų ketvirtį fiksuotas 0,3 proc. augimas.
Visoje ES bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį 2022 metų ketvirtį ūgtelėjo 0,4 proc., palyginti su 0,5 proc. prieaugiu per paskutinius tris 2021 metų mėnesius.
Kalbant apie didžiausias šalis, Ispanijos ir Vokietijos ekonomikos per pirmuosius tris šių metų mėnesius išaugo atitinkamai 0,3 ir 0,2 procento. Prancūzijos BVP nepakito, o Italijos – susitraukė 0,2 procento.
Nedidelis euro zonos ekonomikos prieaugis „reiškia, kad regionas bent jau pirmąjį pusmetį išvengs techninės recesijos“, mano „Capital Economics“ ekonomistas Andrew Kenninghamas.
„Tačiau didėjanti infliacija ir karo Ukrainoje pasekmės reiškia, kad BVP kitą ketvirtį greičiausiai sumažės“, – pridūrė analitikas.
Palyginti su padėtimi prieš metus, augimo lygis Europoje vis dar išliko aukštas, kai BVP susitraukė prasidėjus COVID-19 pandemijai, parklupdžiusiai pasaulio ekonomiką.
Tai reiškia, kad euro zonos augimo tempas per metus siekė solidžius 5 proc., o visoje ES – 5,2 proc., palyginti su 2021 metų pirmuoju ketvirčiu.
Nepaisant to, vartotojai susiduria su sparčiu kainų kilimu, ypač energetikos sektoriuje, kuriam didelės įtakos turi karas Ukrainoje.
Eurostato duomenimis, metų infliacija euro zonoje balandį siekė rekordinius 7,5 procento. Kovą fiksuotas 7,4 proc. rodiklis.
Nuo lapkričio mėnesio metų infliacija kiekvieną mėnesį pasiekia vis naują rekordinį lygį, nors balandžio mėnesį šuolis buvo kiek mažesnis nei ankstesniais mėnesiais.
Balandžio mėnesį labiausiai brango energija – 38 procentais. Šis augimas buvo šiek tiek lėtesnis, palyginti su kovu, kai siekė 44 procentus.