Sulėtėjo ir metinis augimo tempas – nuo 1,2 proc. šių metų pirmąjį ketvirtį iki 1,1 procento.
Eurostatas taip pat pranešė, jog metinė infliacija bendros valiutos bloke liepą nusileido nuo 1,3 proc. mėnesiu anksčiau iki 1,1 procento.
Metinės infliacijos rodiklis dar labiau nutolo nuo Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyto tikslinio beveik 2 proc. lygio ir tapo dar vienu įrodymu, jog ekonomikos plėtra vis labiau stringa.
Tuo tarpu dėl sezoniškumo pakoreguotas nedarbo lygis taip pat sumažėjo – nuo, patikslintais duomenimis, 7,6 proc. gegužę iki 7,5 proc. birželį ir buvo žemiausias per dešimt metų.
Ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį sulėtėjo ir visoje Europos Sąjungoje (ES) – nuo 0,5 proc. pirmąjį ketvirtį iki 0,2 procento. O metinis ūkio plėtros tempas sulėtėjo nuo 1,6 iki 1,3 procento.
Rinkos dalyviai mano, jog Europos ekonomikos augimo lėtėjimas gali tapti dar vienu argumentu, kuris Europos Centrinį Banką (ECB) paskatins imtis naujų skatinamųjų priemonių, galbūt jau rugsėjo mėnesį.
Euro zonos centrinis bankas praėjusią savaitę įvykusiame posėdyje nepakeitė savo pinigų politikos, tačiau davė suprasti, kad ateityje ji galėtų būti sušvelninta.
Pasak konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ ekonomisto Jacko Alleno Reynoldso, „anksčiau ekonomikos silpnumas daugiausia pasireiškė Vokietijoje ir Italijoje“, tačiau dabar padėtis keičiasi ir „iki šiol gauti valstybių narių duomenys rodo, jog ekonomikos augimo lėtėjimas antrąjį ketvirtį buvo stebimas daugelyje šalių“.
Anot jo, ūkio plėtra taip pat lėtėja Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Belgijoje.
Europos Komisija liepos mėnesį nepakeitė euro zonos BVP prieaugio šiais metais prognozės ir toliau numato, jog bendros valiutos bloko ekonomika šiemet padidės 1,2 procento. Tačiau ūkio augimo 2020 metais prognozė buvo sumažinta nuo 1,5 iki 1,4 procento.
„... artimiausio laikotarpio Europos ekonomikos perspektyvą temdo išorės veiksniai, tarp jų įtampa pasaulinėje prekyboje ir didelis politinį netikrumas. Jie ir toliau neigiamai veikė pasitikėjimą gamybos sektoriumi, kuris yra labiausiai priklausomas nuo tarptautinės prekybos, ir prognozuojama, kad dėl jų sumažės likusios metų dalies augimo perspektyvos“, – tuomet pažymėjo Komisija.
