Po septynių valandų derybų, ankstų trečiadienio rytą ministrai susitarė dėl bankų uždarymo finansavimo užtikrinimo.
Pasak stebėtojų, tai padidina šansus ministrams vėliau trečiadienį bendrai susitarti dėl bankų pertvarkymo tvarkos ir taip pat šansus 2015 metais šią reformą paversti tikrove.
Pagal finansų ministrų pasiektą susitarimą lėšas žlugusių bankų uždarymo sąnaudoms padengti parūpins bankai, kurie per dešimt metų į Bendrą pertvarkymo fondą įmokės maždaug 55 mlrd. eurų (76 mlrd. JAV dolerių).
Iki tol, jeigu lėšų uždarymui fonde nepakaktų, vyriausybės galės nustatyti bankams papildomų mokesčių. Jeigu ir to nepakaktų, vyriausybės galėtų padėti valstybės lėšomis.
Jeigu vyriausybė neturėtų pakankamai pinigų, ji galėtų pasiskolinti iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – euro zonos gelbėjimo fondo.
„Pereinamuoju laikotarpiu bus galima pasinaudoti tarpiniu finansavimu – arba iš nacionalinių šaltinių <...>, arba iš ESM <...>“, - rašoma ministrų pranešimo projekte.
2025 metais, kai Bendras pertvarkymo fondas (SRF) bus galutinai suformuotas, papildomų lėšų skubiam finansavimui galėtų pritraukti pats fondas, kuris tokiais atvejais galėtų skolintis, rašoma dokumente.
Dėl kito bankų sąjungos elemento ministrai jau yra susitarę – pagal jų susitarimą nuo 2014 metų pabaigos didžiausius regiono bankus prižiūrės Europos Centrinis Bankas (ECB).
Jiems liko susitarti dėl agentūros, kuri likviduotų probleminius bankus, taigi vėliau trečiadienį ES ministrai svarstys, kas turės įgaliojimus uždaryti prastai veikiančius euro zonos bankus.
