„Eurostat“ duomenimis, euro zonos šalių biudžetų deficitas balandžio-birželio mėnesiais siekė 11,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES – 11,4 proc. BVP.
Pirmąjį šių metų ketvirtį deficitai buvo gerokai kuklesni – atitinkamai 2,5 proc. ir 2,6 proc. BVP.
„Eurostat“ pažymi, jog šie rodikliai antrąjį šių metų ketvirtį – didžiausi nuo jų skaičiavimo pradžios 2002-aisiais, o kritimas per metų ketvirtį – taip pat rekordinis.
Euro zonos narių bendrų biudžetų pajamų ir BVP santykis per metų ketvirtį padidėjo nuo 46,7 proc. iki 47,4 proc., visos ES – nuo 46,2 proc. iki 47,1 proc., tuo tarpu išlaidų ir BVP – išaugo atitinkamai nuo 49,3 proc. iki 59 proc. ir nuo 48,8 proc. iki 58,6 procento.
Didžiausias biudžeto deficitas ES antrąjį šių metų ketvirtį užfiksuotas Lenkijoje (19,8 proc. BVP), o mažiausias – Danijoje (3,5 proc. BVP).
„Eurostat“ nepateikia tokių Airijos, Graikijos, Ispanijos, Kroatijos, Italijos ir Kipro duomenų.
2019-aisiais euro zonos šalių biudžetų deficitas siekė 0,6 proc. BVP, o ES narių – 0,5 proc. BVP.
