Devyniolika narių turinčios euro zonos vartotojai grynaisiais apmokėjo tik 48 proc. visos pirkinių vertės ir vis daugiau klientų naudojosi kortelėmis bei kitomis atsiskaitymo be grynųjų galimybėmis, sakoma vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrime.
Ankstesnio tyrimo duomenimis, 2016 metais grynaisiais buvo atsiskaityta už 54 proc. pirkinių vertės.
Visgi kalbant apie atskirus sandorius, didžiosios dalies – 73 proc. – atveju 2019 metais vis dar buvo atsiskaitoma grynaisiais.
Tai rodo, kad grynieji pinigai dažniausiai naudojami maženės vertės mokėjimams atlikti.
Pietų europiečiai itin noriai naudojasi grynaisiais pinigais atsiskaitydami už prekes: Malta pirmauja sąraše, kurioje grynaisiais atsiskaityta už 88 proc. sandorių vertės, o Ispanijoje ir Italijoje šis rodiklis siekė 83 ir 82 proc., atitinkamai.
Tuo tarpu Nyderlanduose atsiskaitymams grynaisiais tenka tik 34 proc. sandorių.
Ataskaitos autoriai pridūrė, kad pandemija paspartino mokėjimų be grynųjų pinigų tendenciją.
Liepos mėnesį paskelbtas atskiras tyrimas apie pandemijos poveikį atsiskaitymo grynaisiais pinigais tendencijoms parodė, kad beveik pusė respondentų naudojo mažiau grynųjų nei pandemijos pradžioje, o beveik 90 proc. teigė, kad pasibaigus sveikatos krizei jie ir toliau rečiau rinksis grynuosius.
Naujausia ataskaita paskelbta tuo metu, kai Frankfurte įsikūrusi finansų institucija svarsto, ar įvesti skaitmeninę valiutą.
Skaitmeninis euras taptų elektronine centrinio banko pinigų forma, kuri, šalininkų teigimu, leistų atlikti greitesnius ir pigesnius mokėjimus, nes jie sumažintų administravimo ir kitus kaštus, kurių reikalauja tradicinė bankininkystė.
