Šis atsargiomis formuluotėmis perteiktas perspėjimas nuskambėjo 19-ai bendrą valiutą vartojančių valstybių vis dar neįstengiant susitarti dėl gelbėjimo plano, turinčio sušvelninti niokojamą koronaviruso pandemijos poveikį Europos ekonomikai.
Italija ir Ispanija šiuo metu yra labiausiai nuo pandemijos nukentėjusios Bendrijos šalys, be to, jos yra vienos labiausiai įsiskolinusių euro zonos narių. Nei Roma, nei Madridas neturi biudžeto pajėgumų iš naujo užvesti savo ekonomikas.
M.Centeno raginimas susivienyti atgaivino prisiminimus apie tamsiausias euro zonos skolų krizės dienas, kai nesutarimai tarp turtingesnių ir skurdesnių bloko narių vos nesužlugdė bendrosios valiutos.
Pirmadienį ES finansų ministrams išsiųstame laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, M. Centeno pabrėžė, kad Europos šalių nacionalinių biudžetų laukia „milžiniškas sukrėtimas“, proporcingas pačiam koronaviruso protrūkiui.
„Neišvengiama, kad mes visi iš šios krizės išeisime turėdami daug didesnio lygio įsiskolinimus“, – pridūrė M.Centeno, kuris taip pat yra Portugalijos finansų ministras.
„Tačiau šis poveikis ir jo ilgalaikiai padariniai neturėtų tapti susiskaldymo šaltiniu“, – pabrėžė jis.
Po ketvirtadienį vaizdo konferencijos formatu surengto įtempto ES lyderių pasitarimo 27 Bendrijos narių valstybių ir vyriausybių vadovai įpareigojo euro zonos finansų ministrus ieškoti atsako į krizę.
Kita lyderių videokonferencija bus surengta balandžio 7-ąją, o M.Centeno sakė, kad Eurogrupė turi laiko iki Velykų (balandžio 12-osios) susitarti, kokių priemonių reikėtų imtis.
Italija, Ispanija ir septynios kitos šalys išreiškė palaikymą vadinamųjų „koronaobligacijų“ išleidimui, faktiškai suteikiančiam galimybę visoms 19-ai euro zonos narių skolintis vienodomis sąlygomis.
Koronaobligacijos padėtų apsaugoti trapiausias euro zonos ekonomikas ir kad tokia priemonė padėtų išvengti panikos rinkose, galinčios kilti dėl staigaus lėšų poreikio.
Tačiau šiai idėjai priešinasi tokios šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, seniai pasisakančios prieš bendrą skolinimąsi dėl grėsmės, kad joms teks mokėti už prasiskolinusias valstybes. Be to, tai, anot jų, mažintų paskatas kitoms šalims kontroliuoti savo biudžeto deficitą.
Jos nori, kad atsakas į krizę būtų organizuojamas pasitelkiant Europos stabilumo mechanizmą (ESM) – 400 mlrd. eurų disponuojančią krizių valdymo priemonę.
Berlynui toks scenarijus atrodo priimtinesnis, nes ESM pagalba būtų teikiama kartu su įpareigojimais vykdyti reformas padėčiai pagerinti. Vis dėlto praeitą savaitę ES lyderiai nesugebėjo rasti visiems tinkamo sprendinio, Romai ir Madridui atsisakius rinktis šią priemonę.
Atsižvelgdamas į problemos opumą ir tvyrančią didelę įtampą M.Centeno į ministrus kreipėsi atsargiai rinkdamasis žodžius, nors ir pažymėjo, kad visos priemonės tebėra svarstytinos.
„Mums reikia svarstyti galimybes pasinaudoti esamomis priemonėmis, bet privalome būti atviri alternatyvų paieškai, jeigu šios priemonės pasirodytų esančios nepakankamos“, – pridūrė jis.
