Šios institucijos rekomendacijose Lietuvai pažymėta, esą mūsų šalis pasistūmėjo mažindama biudžeto deficitą, o kitąmet jis turėtų būti mažesnis nei 3 proc. BVP. Tai leistų tikėtis dar kitais metais prisijungti prie euro zonos.
„Lietuva įvertinta kaip padariusi didelę pažangą, įgyvendinusi ankstesnes rekomendacijas, bet dar daug ką galima padaryti“, – teigė už mokesčius, muitų sąjungą, kovą su sukčiavimu ir auditą atsakingas eurokomisaras.
Algirdas Šemeta: „Šiandien EK optimistiškai nusiteikusi, kad Lietuva gali tapti euro zonos nare 2015 m. Bet tai neduoda pagrindo nusiraminti ar leidimo vykdyti neatsakingą politiką, nes viskas gali greitai pasikeisti.“
Tiesa, kai kurie pareigūnai tvirtina, kad Lietuva menkai kuo gali pasigirti, įgyvendinant pernykštes EK rekomendacijas.
Portalo 15min.lt paklaustas, kiek reali perspektyva sumažinti biudžeto deficitą iki reikiamo lygio ir gauti leidimą įsivesti bendrą ES valiutą, A.Šemeta pripažino, kad, nors situacija atrodo palanki, dar daug kas gali pasikeisti, priklausomai nuo vykdomos politikos.
„Šiandien EK yra pakankamai optimistiškai nusiteikusi, kad Lietuva gali tapti euro zonos nare 2015 m. Bet tai neduoda pagrindo nusiraminti ar leidimo vykdyti neatsakingą politiką, nes viskas gali greitai pasikeisti“, – pabrėžė jis.
Vyriausybė tikisi, kad eurą pavyks įsivesti 2015-aisiais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad Lietuvoje dėl euro nebūtina rengti referendumo, nes žmonės bendros ES valiutos įvedimui pritarė referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą.
„Manau, norint konsultuotis su žmonėmis, nebūtina rengti referendumo, – teigė valstybės vadovė. – 2004 m. Lietuva buvo surengusi referendumą dėl narystės ES ir mūsų narystės sutartyje įrašyta, kad Lietuva, kai tik bus pasirengusi, įstos į euro zoną. Taigi, tai reiškia, kad mes tai vertiname taip, tarsi tam jau buvo pritarta referendume. Bet, žinoma, reikia paaiškinimų, papildomų paaiškinimų, ypač šioje sudėtingoje padėtyje, ir mums reikia kalbėti su savo žmonėmis.“
D.Grybauskaitė pripažino, kad Lietuvos gyventojai skeptiškai vertina naujos valiutos įvedimą, tačiau teigė, kad litas jau dabar susietas su euru, todėl valstybė turi visus įsipareigojimus, susijusius su euru.
Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 organizacijos narių, kitąmet prie jų turėtų prisijungti Latvija. Kad galėtų įstoti į eurozoną, valstybė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Didžiausia kliūtis Lietuvai yra pernelyg didelė infliacija. Lietuvai dėl to nepavyko įsivesti euro 2007 m.
