Naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui sausio pabaigoje paskelbus, kad Amerika traukiasi iš Ramiojo vandenyno partnerystės (Trans-Pacific Partnership, TPP) sutarties, „daugelis šalių dabar atsigręžia į mus, nes jos mano, kad protekcionizmas nėra teisingas atsakas“, sakė eurokomisarė Cecilia Malmstrom interviu Vokietijos verslo laikraščiui „ Handelsblatt“.
„Jau vedame derybas su beveik visomis jomis ar rengiamės pokalbiams“ su Ramiojo vandenyno pakrančių valstybėmis, pasirašiusiomis tą susitarimą, pažymėjo ji.
Pasal C.Malmstrom, po D.Trumpo pergalės prezidento rinkimuose Europos Komisija paspartino derybas su Meksika, Pietų Amerikos ekonominiu bloku MERCOSUR bei Japonija, ruošiasi galimoms deryboms su Australija ir Naująja Zelandija, taip pat jau yra visiškai parengusi susitarimą su Vietnamu.
Eurokomisarė taip pat įspėjo D.Trumpą smarkiai neapmokestinti importuojamų prekių, jam siekiant įgyvendinti savo rinkimų kampanijos pažadą „Pirmiausia – Amerika“.
„Prezidentas D.Trumpas rinkimų kampanijos metu žadėjo kažką daryti, ir, žinoma, jis nori įgyvendinti šį pažadą“, – sakė C.Malmstrom.
Tačiau „esama pasaulinių atsakomųjų priemonių grėsmės, o tai būtų labai blogai mūsų ekonomikoms ir mūsų piliečiams“, pažymėjo ji.
„Jei bus nueita išties taip toli, laimėtojų nebus“, – pabrėžė C.Malmstrom.
Europoje, kaip ir Amerikoje, visuomenė vis įtariau žiūri į prekybinius susitarimus.
Septynerius metus derinta ES laisvosios prekybos sutartis su Kanada (Comprehensive Economic and Trade Agreement, CETA) buvo pakibusi ant plauko dėl protestų Belgijos Valonijos regione ir kitose prancūzakalbėse bendruomenėse dėl galimos žalos vietos interesams. Spalį šiai sutarčiai galiausiai pritarė Bendrijos šalių parlamentarai.
Europoje itin prieštaringai vertinami ir planai pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą su JAV. Tačiau Amerikos prezidentu tapus D.Trumpui, mažai tikėtina, kad šis Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės ( Transatlantic Trade and Investment Partnership, TTIP) susitarimas bus sudarytas.
„Kai kurios valstybės padarė nepakankamai, kad palenktų į savo pusę neigiamas globalizacijos pasekmes jaučiančius žmones“, – pripažino C.Malmstrom.
„Viskas labai sparčiai keičiasi, – tęsė eurokomisarė. – Jei politikai pateikia paprastus juoda/balta sprendimus, tai duoda vaisių.“
Tačiau Bendrija gali išsklaidyti su globalizacija susijusias savo piliečių baimes „sudarydama gerus susitarimus, kurie atneš augimą ir naujas darbo vietas bei puoselės mūsų vertybes“, sakė C.Malmstrom.
Pasak eurokomisarės, vienas būdų užsitikrinti didesnę paramą prekybiniams susitarimams būtų jų „demistifikavimas“ supažindinus visuomenę su derybininkų įgaliojimais.
„Tai ne kažkokios pavojingos slaptos sutartys, o labai techninio pobūdžio ir daugiausia itin nuobodūs reikalai“, – sakė C.Malmstrom.
