Šias baimes kone labiausiai atskleidė reakcija į JAV prezidento Donaldo Trumpo neva pateiktą pasiūlymą dėl vakciną nuo koronaviruso kuriančios vokiečių biotechnologijų bendrovės.
Dėl to kilęs pasipiktinimas paskatino Europos Sąjungos (ES) šalis sustiprinti savo bendrovių apsaugą nuo priešiškų perėmimų, dėl kurių svarbios technologijos ir žinios galėtų atitekti tokioms šalims kaip Kinija ir Jungtinės Valstijos.
Nors Vokietijos bendrovė „CureVac“ paneigė praėjusį mėnesį pasklidusius pranešimus apie tai, jog D.Trumpas pasiūlė 1 mlrd. JAV dolerių už išimtines teises į bet kokią vakciną nuo koronaviruso, kilęs ažiotažas šalies ekonomikos ministrą Peterį Altmaierį paskatino paskelbti, jog „Vokietija neparduodama“.
Po kelių dienų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 27 ES valstybes nares paragino „pasinaudoti visomis galimybėmis apsaugoti svarbias Europos bendroves“ nuo užsieniečių planuojamų nepageidaujamų perėmimų tuo metu, kai daugelis bendrovių dėl pandemijos išprovokuoto nuosmukio yra gerokai nusilpusios.
Prasidėjus ekonominei krizei, kai kurių biržinių bendrovių akcijų kursai smarkiai krito ir jos tapo pagrindiniais sandorių medžiotojų taikiniais. Vis daugiau investuotojų dėmesio sulaukia ir anksčiau nišinėmis laikytos bendrovės, veikiančios sveikatos apsaugos technologijų ar medicininių tyrimų srityse.
ES pernai suderino taisykles dėl užsienio investicijų tikrinimo ir, nors valstybės narės savo nacionalinės teisės aktus turi atitinkamai pakoreguoti iki 2020 metų rudens, dėl koronaviruso pandemijos vėl kilo būtinybė skubiai spręsti šį klausimą.
„Europa nenori, kad būtų perimtos strategiškai svarbios bendrovės, kurios turi svarbių technologijų ar kurių vertė šiuo metu yra labai sumažėjusi“, – pareiškė teisinių paslaugų bendrovės „Linklaters“ partneris Ulrichas Wolffas.
Pokyčių priešakyje – Berlynas
Viena pirmųjų veiksmų ėmėsi Vokietija – šalies vyriausybė šį mėnesį patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį Berlynui bus paprasčiau blokuoti strategiškai svarbiomis laikomų bendrovių perėmimą, kurį planuoja ne ES investuotojai.
Vyriausybė taip pat galės sustabdyti perėmimo sandorių įgyvendinimą, kol vertins jų poveikį. Tokiu būdu bendrovės, į kurią taikomasi, intelektinė nuosavybė nepateks į galimų naujų savininkų rankas.
„Dėl to tam tikrų įsigijimų įgyvendinimas neabejotinai truks ilgiau ir bus sudėtingesnis“, – pareiškė U.Wolffas.
Panašių priemonių ėmėsi ir kaimyninė Prancūzija ir šios šalies institucijos dabar nagrinėja sandorius, pagal kuriuos ne ES investuotojai nori įsigyti 25 proc. vietos bendrovių akcijų, nors anksčiau ši riba siekė 33 procentus.
Ispanija ir Italija taip pat paskelbė ketinančios atidžiau vertinti sandorius, kuriuose dalyvauja užsienio investuotojai, ir ėmėsi kitų veiksmų.
Pavyzdžiui, Italijos vyriausybė dabar galės vetuoti ne tik sandorius, susijusius su svarbia infrastruktūra ar gynyba, bet ir tuos, kurie yra susiję su sveikatos priežiūros ir maisto, draudimo ir dirbtinio intelekto sektoriais.
„Didelis išpardavimas“
Ypač didelį nerimą Europos Sąjungai kelia „tokios šalys, kaip Kinija, kurios taiko kitokį ekonominį modelį ir nėra saugumo partneriai“, pareiškė instituto MERICS direktorius Mikko Huotari.
Nors Kinijos investicijos ES pastaruosius trejus metus mažėjo, „susidomėjimas galimybėmis gauti strateginių technologijų niekur nedingo“, pridūrė jis.
Kinijos konglomeratas CITIC praėjusią savaitę sukėlė visuotinę nuostabą, kai valdomą „Medea“ – vienos didžiausių Čekijos žiniasklaidos bendrovių – akcijų paketą padidino nuo 30 iki 57 procentų.
Europarlamentaras ir buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas tviteryje parašė: „Turime pasirūpinti, kad ši krizė nesukeltų didelio mūsų bendrovių išpardavimo kinams“.
Tačiau į pingančias Europos bendroves žvalgosi ne tik Kinija.
Britų verslo dienraštis „The Financial Times“ rašo, jog galimybėmis įsigyti ES bendrovių, kurios dabar patiria sunkumų, bet po krizės turėtų sparčiai atsigauti, domisi Persijos įlankos valstybių turto fondai, tokie kaip Saudo Arabijos valstybinis investicijų fondas. Juos ypač domina bendrovės, veikiančios sveikatos priežiūros, technologijų ir logistikos srityse.
