Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2017 metais Lietuvos eksporto vertė augo sparčiausiai ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje – 16,9 proc. Estijos eksportas didėjo 7,5 proc., Latvijos – 5,4 proc., o bendras ES šalių eksporto augimas siekė 3,4 proc.
Lietuvos statistikos duomenimis, 2017 m. paslaugų eksportas augo 20,6 proc. (siekė 8,3 mlrd. eurų), reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didėjo 20 proc. (iki 10,2 mlrd. eurų), lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 12,8 proc. (pasiekė 12,4 mlrd. eurų).
„Versli Lietuva“ analitikai prognozuoja, kad 2018 m. sparčiausiai (9,7 proc. – iki 9,1 mlrd. eurų) augs paslaugų eksportas, prekių reeksportas, išskyrus energetinius produktus, didės 9,3 proc. – iki 11,1 mlrd. eurų, o lietuviškos kilmės prekių bus eksportuota 6 proc. – iki 13,2 mlrd. eurų vertės, daugiau nei pernai.
„Nors procentine išraiška šiemet skaičiai jau nebus tokie įspūdingi – Lietuvos eksportuotojai toliau išlaikys augimo tempus, muš eksporto vertės rekordus. Eksporto augimas sulėtės tik dėl palyginamosios statistinės bazės efekto. Pernai susiklosčiusios itin palankios pasaulinės ekonominės tendencijos Lietuvos eksportuotojams leido išnaudoti visas pardavimų užsienyje galimybes ir pasiekti eksporto rekordus – istoriškai Lietuvoje gamybos pajėgumų panaudojimo lygis buvo aukščiausias, todėl atsispiriame nuo gana aukštai ir žadame tolimesnį kilimą“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.
Anot jo, palankios pasaulinės ekonomikos tendencijos ir 2018 m. sudarys geras sąlygas tolimesnei eksporto plėtrai, tačiau taip pat labai priklausys nuo vidinių ribojančių veiksnių – įtemptos situacijos Lietuvos darbo rinkoje ir įmonių pasiryžimo investuoti į gamybinių pajėgumų didinimą. „Investicijos į gamybos plėtrą šiuo metu yra ypač svarbios, todėl jei įmonės nesiryš investuoti į gamybos pajėgumų didinimą, ilgalaikėje perspektyvoje tai taip pat gali turėti neigiamos įtakos šalies konkurencingumui užsienio rinkose“, – teigia V. Ivanovas.
