Londono indeksas FTSE 100 pirmadienio sesijos pradžioje sumenko 0,4 proc., Frankfurto DAX – 0,2 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 0,6 procento.
Praėjusi savaitė Europos akcijų indeksams buvo itin permaininga ir daugiausia nuostolinga, tačiau penktadienį jie pakilo, kol rinkos dalyviai vertino naujos recesijos tikimybę, nes į aukščiausius per kelis dešimtmečius lygius pakilusi infliacija verčia centrinius bankus didinti palūkanų normas.
Padidėjęs kintamumas akcijų rinkose vyrauja didžiąją 2022 metų dalį. Jį skatina, be kita ko, karantinai, kuriuos vis skelbia Kinija, neatsisakanti savo „nulinės COVID-19 tolerancijos“ politikos, taip pat Rusijos invazija į Ukrainą ir sparčiai kylanti infliacija, slopinanti vartotojų pasitikėjimą.
Pasak Stepheno Inneso iš turto valdymo bendrovės „SPI Asset Management“, „rinkoje ir toliau prekiaujama atsižvelgiant į labai trumpalaikius recesinius ženklus“, o kintamumas tebėra didelis.
Tuo tarpu ekonomistas Cliffordas Bennettas iš finansų maklerio įmonės „ACY Securities“ sako, jog „egzistuoja labai reali trigubos recesijos Šiaurės pusrutulyje – Jungtinėse Valstijose, Europoje ir Kinijoje – rizika, galbūt net tikimybė“.
Anot jo, dabar visų dėmesys bus sutelktas į tai, ką artimiausiais mėnesiais darys Federalinio rezervo sistema (FRS), ir ypač į tai, kada JAV centrinis bankas toliau griežtins pinigų politiką savo kovoje su kylančia infliacija.
„Kokie bebūtų FRS veiksmai – agresyvūs ar ne, akcijų rinkos vertės apskritai bus mažesnės“, – pažymėjo ekonomistas.
Naftos kainos pirmadienio ryte taip pat smunka: „Brent“ rūšies naftos kaina sumenko 0,9 proc. iki 110,64 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,47 proc. iki 109,93 JAV dolerio už barelį.