„Atverdami vis daugiau duomenų, turime visas galimybes augti ir tapti vienais iš Europos lyderių. Svarbu pažymėti, kad tyrimo duomenų rinkimo laikotarpis yra nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. gegužės, kai dar nebuvome įgyvendinę svarbių struktūrinių pokyčių atvirų duomenų srityje. Seimas birželį pritarė mūsų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo valstybės institucijos įpareigotos nemokamai atverti savo duomenis, o spalį Vyriausybė pritarė centralizuoto duomenų atvėrimo schemai, kuri turėtų gerokai paspartinti duomenų atvėrimo procesą. Nuo šiol rasti atvertus duomenis ir registruoti informaciją apie jų poreikį yra paprasta – visa tai galima atlikti Lietuvos atvirų duomenų portale. Be to, būtina didinti šio portalo žinomumą“, – sako A.Armonaitė.
Pavyzdžiui, Prancūzijos atvirų duomenų portalas turi daugiausiai unikalių lankytojų – apie 1 mln., o Lietuvos – tik apie 1,4 tūkst., todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu planuoja vykdyti atvirų duomenų portalo viešinimo veiklas.
Atvėrus duomenis, tampa prieinami didelės vertės duomenų rinkiniai, turintys didelį komercinį potencialą, galintys paspartinti įvairių produktų ir paslaugų kūrimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Tai meteorologiniai, žemės stebėjimo duomenys, geoerdviniai duomenys, duomenys apie bendrovių valdymą ar nuosavybės teisę. Skaičiuojama, kad racionalus duomenų panaudojimas papildomai gali sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP.
Europos portalo tyrime šalys narės pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą skirstomos į keturias grupes: krypčių formuotojų, sparčiųjų sekėjų, pasekėjų ir pradedančiųjų.
Lietuva 2021 m., kaip ir 2020 m., priskiriama sparčiųjų sekėjų grupei. Ataskaitoje pažymima, kad sparčiųjų sekėjų grupei priskirtų šalių pažangos balai atvirų duomenų srityje yra labai artimi. Pavyzdžiui, 7 iš 9 sparčiųjų sekėjų grupei priskirtas šalis vieną nuo kitos skiria mažiau kaip 1,2 proc. punkto. Slovėnijos ir Nyderlandų pažanga atvirų duomenų srityje vertinama 92 proc., Kipro, Danijos ir Norvegijos – 91 proc., o Lietuvos ir Vokietijos – 89 proc.
Lyderių pozicijas išlaiko ir krypčių formuotojų grupei priklauso Prancūzija, Airija, Ispanija, Lenkija, Estija ir šiemet į krypčių formuotojų grupę patekusi Ukraina.
Tyrime vertinamos 4 pagrindinės sritys: atvirų duomenų politika, nacionalinis atvirų duomenų portalas, atvirų duomenų poveikis ir duomenų kokybė. Tyrimo metu vertinama, kiek patobulėjo atvirų duomenų sritis Europos Sąjungos (ES) šalyse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje bei Rytų partnerystės šalyse: Azerbaidžane, Gruzijoje, Juodkalnijoje ir Ukrainoje, taip pat iš ES išstojusioje Jungtinėje Karalystėje.
Daugiau informacijos apie Europos atvirų duomenų tyrimą galite rasti Europos duomenų portale.
