„Aš manau, kad labai tikėtina, kad gali būti rasta (neatitikimų – aut. past.), nes iš tikrųjų uždarymo procesą iki šių metų būčiau linkęs vadinti ne uždarymu. Būtent Aleksandro Abišalos komisija buvo sudaryta norint pratęsti veikimą, o ne uždaryti“, – sakė A.Sekmokas. Jis pabrėžė, kad dabar egzistuoja ir politinė valia, ir siekis vykdyti savo įsipareigojimus uždarant IAE.
„Jeigu buvo siekiama pratęsti veikimą, tai apie uždarymą matyt buvo nekalbama. Todėl ir yra klausimas, ar efektyviai buvo naudojamos lėšos. Tie klausimai natūraliai kyla ir mes neturėtume nuo jų slėptis“, – kalbėjo ministras. Taip pat jis informavo, kad auditoriai kol kas nesikreipė į Energetikos ministeriją prašydami kokių nors atliekamam tyrimui reikalingų duomenų.
Kaip pranešė naujienų agentūra BNS, auditoriai išvadas turėtų paruošti per metus ir pateikti jas Europos Komisijai.
Europos audito rūmų duomenimis, IAE uždarymo programai skirta ES finansinė parama nuo 1999 metų iki šiol siekia 1,367 mlrd. eurų (4,7 mlrd. litų).
Naujienų portalas 15min.lt primena, jog Valstybės kontrolė lapkričio pabaigoje konstatavo, kad vėluojama įgyvendinti svarbiausius ir brangiausiai kainuojančius IAE uždarymui reikalingus projektus: įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą, kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą.
Saugyklą ir kompleksą stato užsienio įmonė „Nukem“. Iki šiol panaudota tik pusė tam skirtų lėšų – 872 mln. Lt. Dėl iki trejų metų vėluojančio projektų įgyvendinimo jų kaina jau išaugo vidutiniškai du kartus. Daugiausia kainą didino brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos.
Faktiškai elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus atlieka elektrinės direktoriui pavaldi Eksploatacijos nutraukimo tarnyba, tačiau nei įmonės įstatuose, nei įmonės generalinio direktoriaus nuostatuose atsakomybė už jų neatlikimą ar netinkamą atlikimą nenumatyta.
Vykdydama įsipareigojimus ES, Lietuva Ignalinos atominę elektrinę visiškai uždarys šių metų pabaigoje.