Lietuvos vardu pasirašyti susitarimą dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo prezidentė įgaliojo Lietuvos nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, ambasadorių Raimundą Karoblį.
Lietuva įvykdė užduotį pasiekti, kad bankų sąjunga būtų užbaigta kurti iki naujojo Europos Parlamento rinkimų.
„Susitarimai dėl esminių bankų sąjungos elementų − labai svarbus mūsų pirmininkavimo ES rezultatas. Lietuva įvykdė užduotį pasiekti, kad bankų sąjunga būtų užbaigta kurti iki naujojo Europos Parlamento rinkimų. Vienas iš didžiausių Lietuvos nuopelnų pirmininkavimo metu − pasiektas kompromisas tarp visų 28 ES šalių narių, kuris leido priimti Reglamentą dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo ir užbaigti derybas dėl bendro bankų pertvarkymo fondo sukūrimo ir valstybių įnašų subendrinimo“, − sako R.Šadžius.
Numatoma, kad iki 2025 m. iš bankų į fondą bus surinkta 55 milijardai eurų.
Pasak finansų ministro, šį pusmetį, jau pirmininkaujant Graikijai, ES institucijose buvo formaliai patvirtinti Lietuvos pasiekti susitarimai, taip pat užbaigtos derybos dėl bendro bankų pertvarkymo mechanizmo ir tarpvyriausybinio susitarimo dėl bendro bankų pertvarkymo fondo, kurio lėšomis bus gelbėjami probleminiai bankai.
Susitarimą ketina pasirašyti visų ES valstybių, išskyrus Didžiosios Britanijos ir Švedijos, atstovai.
Susitarimu bankų sąjungoje dalyvaujančios valstybės įsipareigoja į nacionalinius pertvarkymo fondus surinktas bankų įmokas, pradedant 2016 metais, pervesti į bendrą ES bankų pertvarkymo fondą.
Lietuva, nuo 2015 m. įsivedusi eurą, savaime taptų ES bankų sąjungos dalimi.
