Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma buvo padidintos iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi galimybėmis – iki 4,25 proc., o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,5 procento – iki 22 metų aukštumų.
Šios palūkanų normos bus taikomos nuo 2023 m. birželio 21 d.
Valdančioji taryba palūkanas pakėlė atsižvelgusi į atnaujintą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
ECB valdančioji taryba ir toliau deklaruoja savo tikslą užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į jos tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, rašoma pranešime spaudai.
Pagal birželio mėn. makroekonomines prognozes, bendroji infliacija 2023 m. vidutiniškai bus 5,4 proc., 2024 m. – 3 proc., o 2025 m. – 2,2 proc. dydžio.
ECB teigia, kad tebejuntamas stiprus bazinis kainų spaudimas, nors jau yra šiokių tokių švelnėjimo požymių. Ekspertai padidino infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozes, ypač šių ir kitų metų, atsižvelgdami į ankstesnius netikėtai didesnius rodiklius ir aktyvios darbo rinkos poveikį dezinfliacijos greičiui.
Be to, ekspertai šiek tiek sumažino ekonomikos augimo šiais ir kitais metais prognozes. Dabar jie numato, kad 2023 m. ekonomika augs 0,9 proc., 2024 m. – 1,5 proc., o 2025 m. – 1,6 proc..
Kartu jau yra stipriai juntamas ECB anksčiau padidintų palūkanų normų poveikis finansavimo sąlygoms; jis pamažu plinta ir visoje ekonomikoje. Staigiai išaugo skolinimosi išlaidos ir lėtėja paskolų augimas. Griežtesnės finansavimo sąlygos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios numatomas infliacijos mažėjimas tikslinio lygio link – jos turėtų vis stipriau slopinti paklausą.
„Savo būsimais sprendimais valdančioji taryba sieks užtikrinti, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį, ir tokį jų lygį palaikys tol, kol to reikės. Valdančiosios tarybos sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau lems turimi duomenys. Jos sprendimai dėl palūkanų normų ir toliau pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą“, – teigiama pranešime spaudai.
Valdančioji taryba patvirtina, kad nuo 2023 m. liepos mėn. ji nutrauks reinvestavimą pagal turto pirkimo programą.
Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį
Kaip rašoma pranešime spaudai, TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. birželio pabaigos. Valdančioji taryba nuo 2023 m. liepos mėn. nebevykdys reinvestavimo pagal TPP.
Kalbant apie SPPP, pažymėtina, kad ECB valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, ECB valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos ir tebevykstantis pagal jas pasiskolintų lėšų grąžinimas daro jos pinigų politikos pozicijai.
