Pastaruoju metu ECB valdančioji taryba kėlė palūkanų normas 50 bazinių punktų, tačiau šį kartą pasirinko švelnesnį kelią. Pagrindinių bazinių palūkanų normas šį kartą ECB nusprendė kilstelėti 25 baziniais punktais.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,75 proc., 4,00 proc. ir 3,25 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. gegužės 10 d.
„Tebevyrauja perspektyva, kad infliacija bus per didelė pernelyg ilgai“, – spaudos konferencijoje sakė ECB vadovė Christine Lagarde.
Pasak jos, valdančiosios tarybos nariai ir toliau yra pasiryžę kovoti su infliacija ir sugrįžti prie 2 proc.
„Visi sutiko, kad kelti palūkanų normas yra būtina. Antra, mes nedarome pauzės. Trečia, mums dar liko daug ką nuveikti“, – pabrėžė Ch.Lagarde, pridūrusi, kad ir toliau sprendimai bus priimami remiantis tuo metu turimais duomenimis.
Infliacija iš euro zonos traukiasi nenoriai.
Antradienį Eurostatas pranešė, kad balandžio mėn. kainos dvidešimtyje euro valiutą naudojančių šalių, palyginti su ankstesniais metais, pakilo 7 proc., o kovo mėn. metinis rodiklis buvo 6,9 proc.
Maisto produktų kainų infliacija šiek tiek sumažėjo – nuo kovo mėn. 15,5 proc. iki 13,6 proc. per metus, o energijos kainos padidėjo kukliau – 2,5 proc.
Pagrindinė infliacija, į kurią neįtraukiami maisto produktai ir degalai, šiek tiek sulėtėjo, bet vis dar buvo didelė – 5,6 proc., o šis rodiklis dar toli nuo 2 proc., kurį kelia ECB.
„Bendroji infliacija per pastaruosius mėnesius sumažėjo, tačiau vis dar juntamas stiprus bazinis kainų spaudimas. Kartu juntamas ir stiprus anksčiau atliktų palūkanų normų kėlimų poveikis finansavimo sąlygoms euro zonoje, nors poveikio perdavimo realiajai ekonomikai vėlavimas ir stiprumas vis dar nėra apibrėžtas“, – teigiama ECB pranešime spaudai.
Mažins euro sistemos turto pirkimo programos portfelį
ECB skelbia, kad pagrindinės palūkanų normos tebėra Valdančiosios tarybos pagrindinė pinigų politikos pozicijos formavimo priemonė. Taip pat nustatytu ir numatomu tempu Valdančioji taryba toliau mažins Eurosistemos turto pirkimo programos (TPP) portfelį.
TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. birželio pabaigos. Valdančioji taryba tikisi nuo 2023 m. liepos mėn. nutraukti reinvestavimą pagal TPP.
Kalbant apie SPPP, pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.
Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
Beje, euro zonos ekonomika pastaruoju metu gerų žinių neatneša. Praėjusį ketvirtį euro zonos ekonomika paaugo tik 0,1 proc., palyginus su ketvirčiu prieš tai, o statistika rodo didžiausią kreditavimo poreikio kritimą per pastarąjį dešimtmetį.
Tuo tarpu JAV Federalinis rezervų bankas trečiadienį pakėlė palūkanų normas 25 baziniais punktais ir leido suprasti, kad dėl tolesnio kėlimo gali nuspausti stabdį.
