Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, PVM atotrūkio mažėjimą Lietuvoje lėmė tiek augantis pasitikėjimas valstybe ir didėjantis mokesčių mokėtojų sąmoningumas, tiek ir administratoriaus darbas, užkardant mokestinius pažeidimus.
„Žmonės ir verslas vis labiau linkę skaidriai mokėti mokesčius. Prie to prisideda ir pastarųjų metų šokų – nuo pandemijos iki energijos kainų šuolio – patirtis, kai sąžiningai mokesčius mokantys verslai sudėtingu metu gali tikėtis ištiestos valstybės pagalbos rankos, kai mokesčiai sugrįžta subsidijų forma“, – pranešime sakė G.Skaistė.
Ketvirtadienį paskelbtoje EK Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) PVM atotrūkio ES šalyse ataskaitoje rašoma, kad 2021 metais PVM atotrūkis Lietuvoje sudarė 14,3 proc., o 2020 metais – 19,3 proc., arba 1,6 punkto mažiau nei 2019 metais.
Galutinis 2021 metų vertinimas bus paskelbtas kitų metų EK ataskaitoje.
Pasaulio bankas lapkritį rekomendavo Lietuvai mažinti PVM atotrūkį. PB makroekonominės ir fiskalinės politikos vadovė Europai ir Centrinei Azijai Jasmin Chakeri lapkričio pradžioje Vilniuje sakė, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika pagal ES standartus vis dar išlieka labai didelė, o PVM mokesčio surinkimas yra apie 15 proc. mažesnis nei Bendrijos vidurkis.
PB mokesčių ekspertas Munaweras Khwaja tuomet sakė, kad pagal PVM atotrūkį Lietuva yra trečia tarp paskutinių ES. Jo žodžiais, šalies PVM atotrūkis yra milžiniškas – daugiau nei dukart didesnis nei ES vidurkis.
PVM atotrūkis reiškia skirtumą tarp faktinių įplaukų ir įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų.
Šiemet sausį-rugsėjį iš PVM valstybė gavo 4,376 mlrd. eurų pajamų – 6,2 proc. daugiau nei planuota.
