Pasaulį užvaldžius koronavirusui viena sunkiausių užduočių tapo nuspėti, kas bus toliau. Tiek ekonomistai, tiek įmonių vadovai pripažįsta, kad išprognozuoti, kas įvyks ekonomikoje vėliau nei po dviejų savaičių, šiuo metu itin keblu.
Tad nenuostabu, kad ir spėjimai neretai išsiskiria. Viena labiausiai Lietuvos ekonomistus nustebinusių prognozių – Europos Komisijos (ES) gegužę paskelbtoje ekonomikos prognozių ataskaitoje nurodytas atlyginimų pokytis.
ES prognozuoja, kad Lietuvoje atlyginimai kris labiausiai visoje ES – net 8,2 proc. Antras nuo galo – Kipras, kuriam žadama 5,4 proc. algų sumažėjimas.
Toje ataskaitoje prognozuojama, kad Latvijoje algos augs 0,3 proc., Estijoje – 2 proc. ES vidurkis – 1,1 proc.
Šiomis prognozėmis rėmėsi ir Prezidentūra, Seimui pristatydama prezidento Gitano Nausėdos siūlomą ekonomikos skatinimo paketą – iki šių metų pabaigos 5 proc. sumažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) atlyginimo daliai iki 3724,2 eurų, kartu padidinant maksimalų taikytiną NPD 50 eurų – iki 400 eurų ir skirti vienkartines išmokas vaikams.
„Esame pirmi nuo galo pagal prognozuojamą darbo užmokesčio mažėjimą, kuris sieks 8 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis. Negalime leisti, kad atsitiktų taip, kaip prieš dešimtmetį, kai nuo 2007 metų iki 2017 metų praradome 10 proc. savo gyventojų. Tai mažina potencialų BVP augimą ir viešąsias pajamas“, – Seime pristatydamas siūlomą ekonomikos skatinimo paketą tvirtino prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Mažesni atlyginimai – dėl prastovų ir nedarbingumo
Tiesa, Lietuvos ekonomistai prognozuoja priešingą tendenciją negu EK ir dauguma žada, kad atlyginimai tik augs.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė 15min aiškino, kad EK ir Lietuvos ekonomistai skaičiuoja skirtingus rodiklius. EK projektuoja atlygį darbuotojams, o Finansų ministerija bei šalies ekonomistai – vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (DU) Lietuvoje.
„Finansų ministerijai nėra žinomos priežastys, kodėl EK prognozuoja tokį darbuotojų atlygio pokytį, nes ES savo dokumente nepateikė“, – savo įžvalgomis nesutiko pasidalinti M.Tuskienė.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas 15min sakė nustebęs dėl tokių EK prognozių. Jis svarstė, kad galbūt EK paskaičiavo, jog bendras darbuotojų atlygis gali kristi dėl pandemijos metu taikytų įvairių pagalbos priemonių įmonėms mechanizmų.
„Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje kils, tačiau jei kalbėtume apie vidutines dirbančiųjų, įskaitant tuos, kurie neseniai prarado darbą ar buvo prastovose, pajamas, tai jos gali kristi“, – sutiko Ž.Mauricas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš viso beveik 40 tūkst. įmonių kreipėsi dėl subsidijų už beveik 274 tūkst. darbuotojų, išsiųstų į prastovas.
Be to, prasidėjus pandemijai darbuotojų pajamos sumažėjo ne tik dėl prastovų. Dalis darbuotojų užsidarius darželiams pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus, kad galėtų prižiūrėti mažamečius vaikus, dalis darbus prarado, tad šiuo metu gauna bedarbio išmokas.
Vidutinis atlyginimas augs
Tačiau „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prieštarauja, kad net atsižvelgus į prastovas bei kitas aplinkybes, Lietuvoje šiemet atlyginimai vis tiek turėtų augti.
„Manau, kad tai viena iš tų prognozių, kuri nepasiteisins, gal net visiška nesąmonė“, – 15min sakė N.Mačiulis, vertindamas EK projekcijas.
Jis argumentavo, kad atlyginimų augimą leidžia prognozuoti įvairūs faktai. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje palyginus su pernai tuo pačiu metu buvo vienas didžiausių ES – 9,5 proc.
„Mes neprognozuojame, kad atlyginimai mažės. Jie didės, nes minimali mėnesinė alga šiemet padidėjo dešimtadaliu – to niekas nesumažins. Viešo sektoriaus darbuotojų atlyginimai taip pat augo dešimtadaliu. Vien tai pakelia vidutinį darbo užmokestį 5 proc.“, – vardijo N.Mačiulis.
Vidutinio atlyginimų augimą prognozuoja ir Ž.Mauricas. Pasak jo, įvairūs tyrimai rodo, kad apie atlyginimų mažinimą Lietuvoje svarsto tik 10 proc. įmonių.
Be to, atlyginimai laikinai buvo padidinti sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams, apie iniciatyvas didinti atlyginimus paskelbė ir stambios mažmeninės prekybos bendrovės.
„Didelė tikimybė, kad atlyginimai augs – gal ne taip sparčiai, kaip pernai, bet augs. Didžioji dalis įmonių ieško kitų būdų sutaupyti – mažina komandiruotes, ragina darbuotojus daugiau kasmetinių atostogų pasiimti“, – teigė Ž.Mauricas.
Tiesa, ekonomistų prognozės dėl vidutinio darbo užmokesčio išsiskiria. Pavyzdžiui, „Swedbank“ prognozuoja 2 proc. DU augimą, Finansų ministerija, sudariusi prognozes dviems ekonomikos smukimo scenarijams, atitinkamai prognozuoja arba atlyginimų augimą 4,6 proc., arba kritimą 0,6 proc.
Prasčiausias prognozes pateikia Lietuvos bankas, projektuojantis 2,6 proc. kritimą.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas 15min komentavo, kad įvykus tokiam dideliam ir staigiam sukrėtimui, kokį dabar patiria Lietuvos ekonomika, natūralu tikėtis nemenkų pokyčių ir darbo rinkoje – darbuotojų skaičiaus mažinimo, algų kritimo.
„Vien tai, kad nemažą algų dalį (virš 6 proc.) paprastai sudaro nereguliarios išmokos (pvz., priedai), rodo, kad iš tiesų galime išvysti darbo užmokesčio korekciją žemyn. Tačiau kartu būtina atminti, kad mūsų šalies ūkis didžiausią sukrėtimą patyrė ne pačioje metų pradžioje, o vėlesniais mėnesiais. Metų pradžioje Lietuvos ekonominis aktyvumas tebeaugo, vis dar tebedidėjo ir vidutinis darbo užmokestis“, – teigė E.Virbickas, prognozuojantis, kad jau kitąmet algos vėl galėtų pradėti atsitiesti.
Siūlo prisiminti, kad darbuotojų trūko dar kovą
Ž.Mauricas vylėsi, kad atlyginimai nemažės, nes nuo darbuotojų, gaunančių stabilias pajamas, dabar priklauso vidaus vartojimas.
„Dabar negalime kliautis eksportu, nes kitose rinkose prasčiau nei Lietuvoje. Mūsų eksportas šį kartą neištemps ekonomikos, todėl svarbu palaikyti vidaus vartojimą. Jei pradėsime mažinti atlyginimus, tai susikursime krizę lygioje vietoje. Geriau šiais metais nemažinti ir kitais nedidinti atlyginimų, negu šiais pamažinti, o kitais didinti“, – mano Ž.Mauricas.
Ekonomistams taip pat priminė, kad didžiausias iššūkis vadovams dar kovo pradžioje buvo darbuotojų trūkumas.
„Jei epidemija greičiau nei tikėtasi praeis, tai reikės darbuotojų, o jei sumažinsime algas ir išsiųsime juos į emigraciją, dar sunkiau atsigauti po krizės gali būti ir dėl to, kad trūks darbuotojų“, – apibendrino Ž.Mauricas.
