Tokia rekomendacija įvardinama rugpjūčio pradžioje, po generalinės prokurorės Nidos Grunskienės kreipimosi, tarybos pateiktose išvadose.
„(...) prokurorų atlyginimo dydis turi būti analogiškas arba bent jau panašus į teisėjų darbo užmokestį, nes abi profesinės grupės yra pagrindiniai bet kurios teisingumo sistemos dalyviai ir jos abi iš esmės ir daug prisideda prie teisinės valstybės principo užtikrinimo“, – nurodoma rekomendacijose.
CCPE biuras, išvadose taip pat pritaria N.Grunskienės susirūpinimui dėl teisėkūros pokyčių, kurie kuria neproporcingą atotrūkį tarp prokurorų ir teisėjų atlyginimų. Taryba pastebi, jog tarptautinė bendruomenė plačiai sutaria dėl prokurorų atlyginimo.
Seimas gegužės pabaigoje patvirtino valstybės tarnybos reformą ir numatė, kad nuo šių metų liepos 1-osios darbo užmokestis didinamas merams, Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams. Tuo metu prokurorai pateko į antrąjį algų kėlimo etapą – nuo kitų metų sausio.
Generalinė prokurorė yra sakiusi, kad jei įsigalios šie pakeitimai, nemaža dalis prokurorų paliks tarnybą dėl mažo darbo užmokesčio.
„Esminis ir lemiamas skirtumas tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų, kaip teigiama, pastebimas Lietuvoje (...) prieštarauja įvairių tarptautinių institucijų rekomendacijoms“, – nurodoma CCPE išvadose.
„CCPE biuras mano, kad generalinės prokurorės susirūpinimas suprantamas ir pagrįstas, ypač dėl to, kad tokia situacija gali turėti neigiamos įtakos prokuroro darbo patrauklumui (...) ir gali ateityje potencialiai lemti prastesnę prokurorų atliekamo darbo kokybę, o tai, savo ruožtu, turės neigiamų pasekmių visuomenės pasitikėjimui teisingumo sistema“, – pastebima jose.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasiūlęs ankstinti prokurorų atlyginimų kėlimą ir juos didinti dar šiemet. Su tuo susijusius atitinkamus įstatymų projektus parlamentas pradėjo svarstyti birželio pabaigoje.
Prezidento vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis yra teigęs, kad darbo užmokestis yra vienas iš prokurorų nepriklausomumo garantų.
CCPE biuras teigia palankiai vertinantis prezidento siūlymą bei ragina valdžios institucijas apsvarstyti prokurorų atlyginimų klausimą.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija BNS teigė, jog šiuo metu rengia išvadą dėl prezidento registruoto įstatymo, jos pagrindu Vyriausybės pozicija šiuo klausimu bus teikiama Seimo rudens sesijoje.
„Prokurorų algų kėlimas bus vertinamas antrojo valstybės tarnybos pertvarkos etapo kontekste. Antro etapo projektų įsigaliojimo data numatyta 2024 metų sausio 1 diena“, – pastebima atsakyme.
Lietuvą dėti pastangas skiriant pakankamai išteklių prokurorų ir ne teisėjo funkcijas vykdančių teismų darbuotojų atlyginimams yra liepą paskelbtoje ataskaitoje paragino ir Europos Komisija.
Pagal prezidento siūlymą, prokurorų darbo užmokestis kiltų nuo spalio 1 dienos, jam apskaičiuoti turėtų būti naudojamas 1785,4 euro bazinis dydis.
Tokiu būdu generalinio prokuroro darbo užmokestis būtų beveik 8,4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių (dabar pareiginė alga be priedų yra 4,3 tūkst. eurų), Generalinės prokuratūros prokuroro – 6248 (dabar 3,3 tūkst.), apygardos prokuratūros prokuroro – 5534 (dabar 3 tūkst.), apylinkės prokuratūros prokuroro – 5177 eurų (dabar 2,6 tūkst.).
Taip pat numatyta, kad prokurorams būtų galima mokėti priemokas iki 30 proc. pareiginės algos.
Teismų asociacijos valdybos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme siekia 2611 eurų, jei šis turi trisdešimties metų ar ilgesnį darbo stažą.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija BNS yra teigusi, jog nuo 2008-ųjų iš esmės nekoreguoti teisėjų atlyginimai yra „vienas iš prioritetų“, o po pakeitimų teisėjų darbo užmokestis būtų nuo nuo 5488 eurų (apylinkės teismo teisėjo) iki 8624 eurų (Konstitucinio Teismo pirmininko).
