Ch.Michelis susitiks su J.Bidenu savaitgalį Kornvalyje Pietvakarių Anglijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime, o ateinančią savaitę priims jį Briuselyje, kur vyks ES ir JAV derybos.
Prieš numatytus svarbius susitikimus kalbėdamas su žurnalistais Ch.Michelis pabrėžė, kad J.Bideno pastangos pataisyti santykius žymi sugrįžimą prie „tvirtos partnerystės“ po įtampos temdytų Donaldo Trumpo prezidentavimo metų.
Jis taip pat tvirtino, kad palaikydama santykius su vis agresyviau besielgiančia Kinija, Europa neužmerks akių dėl „pagrindinių vertybių, mūsų pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių“.
Tačiau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas gynė stringančias Briuselio pastangas sudaryti ES ir Kinijos visapusišką susitarimą dėl investicijų. Ilgą laiką derinto pakto priėmimas buvo atidėtas dėl pastarojo meto ginčų, susijusių su sankcijomis už žmogaus teisių pažeidimus.
„Norime iš naujo subalansuoti mūsų ekonominius santykius su Kinija“, – sakė Ch.Michelis pirmadienį vėlai vakare, duodamas interviu grupei žurnalistų.
„Pastaraisiais metais nusprendėme palengvinti prieigą prie mūsų bendrosios rinkos“, – sakė jis, kalbėdamas apie Kinijos ekonominę plėtrą Europoje.
„Tačiau stinga abipusiškumo ir sąžiningumo, todėl pernai ėmėmės pastangų paspartinti derybas dėl šio investicijų susitarimo“, – kalbėjo jis.
„Žinau, kad Europoje vyksta demokratinės diskusijos dėl šio investicijų susitarimo, tačiau aš esu tikras, jis būtų didžiulis žingsnis pirmyn teisinga kryptimi“, – sakė Europos vadovų Tarybos pirmininkas.
„Pirmą kartą mes žengiame žingsnį Europos bendrovių investavimui palengvinti. Be to, remiantis šiuo siūlomu susitarimu, Kinijos valdžia prisiima įsipareigojimus dėl socialinių teisių“, – kalbėjo jis.
Abipusės sankcijos
Europos Komisija ir Kinija praėjusių metų pabaigoje išreiškė politinį pritarimą septynerius metus rengtam investicijų paktui. Prie to nemažai prisidėjo didžiausia euro zonos eksportuotoja Vokietija.
Tačiau pakto ateitis tebėra miglota. Europos Komisija neseniai pripažino, kad buvo priversta suspenduoti investicijų susitarimo ratifikavimą, Pekinui ir Briuseliui paskelbus vienas kitam virtinę sankcijų.
Padėtis paaštrėjo kovo mėnesį, kai ES ėmėsi sankcijų prieš keturis Kinijos valdančiosios partijos ir Sindziango regiono vietos valdžios pareigūnus dėl jų veiksmų musulmonų uigūrų mažumos atžvilgiu.
Pekinas iškart ėmėsi atsakomųjų priemonių ir paskelbė sankcijas virtinei Europos politikų bei mokslininkų, įskaitant svarbius Europos Parlamento narius, kurių pritarimo reikės, kad paktas būtų ratifikuotas.
ES ir Kinijos visapusiškas susitarimas dėl investicijų taip pat sulaukė neigiamos reakcijos Vašingtone, J.Bideno administracijai dedant pastangas suburti tradicines Amerikos sąjungininkes kaip atsvarą didėjančiai Kinijos galiai.
Praėjusią savaitę J.Bidenas išplėtė Kinijos bendrovių, į kurias negali investuoti amerikiečiai, sąrašą. Naujausios sankcijos nukreiptos prieš įmones, susijusias su Kinijos sekimo technologijomis, naudojamomis vykdant „represijas ar rimtus žmogaus teisių pažeidimus“, kuriais „kenkiama Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių saugumui ar demokratinėms vertybėms“, nurodė Baltieji rūmai.
Ch.Michelis pirmadienį tvirtino, kad Europa nėra naivi Kinijos atžvilgiu ir nori dirbti kartu su Vašingtonu liberalių demokratijų aljanse.
„Trumpai tariant, kokia yra Jungtinių Valstijų pozicija?“ – klausė jis retoriškai.
„Ji labai panaši į Europos Sąjungos poziciją. Kinija yra varžovė, tačiau taip pat svarbu bendradarbiauti su Kinija, kai to reikia“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
