„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis sakojo, kad tikrasis EVF naudingumas matysis tik kitos galimos finansinės krizės metu, tačiau išankstinis pasiruošimas sunkumas – gera idėja.
„Dabar tai nėra aktualu niekam, net Graikijai. Atsiminkime 2010-2011 metus, kai ne viena euro zonos valstybė buvo ant bankroto ribos, ir tuomet atsirado Europos finansinio stabilumo fondas, tada tai virto Europos stabilumo mechanizmu ir dabar vystosi į Europos valiutos fondą. Šios institucijos egzistavimas yra labai svarbus ir jo svarba paaiškės kitos krizės metu“, – BNS salė N. Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, dabar nereikėtų atmesti galimybių, jog kito finansinio šoko metu sunkumų patirs ir Lietuva.
„Dabar atrodo Lietuvos finansai subalansuoti, skola maža – viskas gerai, bet po penkių metų situacija gali būti visai kitokia ir tuomet greitas, efektyvus Europos valiutos fondo veikimas – didelės galimybės padėti euro zonos valstybėms bus labai svarbu“, – teigė N. Mačiulis.
Savo ruožtu SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas mano, jog EVF Lietuvai bus naudingas, tačiau svarbu, kad jis nepareikalautų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.
„Lietuvai, matyt, svarbu, kad jos įnašas nedidėtų į šį mechanizmą, o turėti stipresnę galimą pagalvę blogu ekonomikos periodu iš išorės, tikrai Lietuvai gerai“, – BNS teigė T. Povilauskas.
N. Mačiulis pridūrė, kad EVF galėtų papildyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vaidmenį regione, nes stipraus šoko metu TVF negalėtų išgelbėti didžiųjų euro zonos šalių, pavyzdžiui, Italijos.
„Šiek tiek gali atsirasti persidengimas (tarp EVF ir TVF – BNS), bet jis jau istoriškai buvo. Atsiminkime, kai 2009 metais Latviją gelbėjo Tarptautinis valiutos fondas, tai paskolas suteikė ne vien jis, bet ir Europos Komisija. Jau tuomet buvo tokio mechanizmo užuomazgos, kai globali organizacija ir vietinės institucijos bandė ištiesti pagalbos ranką“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas.
Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė sukurti į finansinius euro zonos šalių sunkumus greičiau reaguosiantį Europos valiutos fondą (EVF), transformuojant jau dabar veikiantį 500 mlrd. eurų dydžio tos pačios paskirties Europos stabilumo mechanizmą (ESM).
Įkuriant EVF, Komisija nesiūlo didinti jo finansavimo galimybių – jos išliktų 500 mlrd. eurų, tačiau fondas turėtų greičiau ir skaidriau reaguoti į euro zonos šalis užklumpančius finansinius šokus. Komisija tikisi, jog dėl EVF įsteigimo ES Tarybai ir Europos Parlamentui pavyks sutarti iki 2019 metų vidurio.
EK trečiadienį taip pat pristatė du komunikatus, kuriais siūloma svarstyti Europos ekonomikos ir finansų ministro posto įkūrimą bei numatyti atskirą finansavimą euro zonos šalims bendrame ES biudžete.
T. Povilausko teigimu, atskiras finansavimas euro zonos šalims iš ES biudžeto Lietuvai būtų naudingas tuo atveju, jeigu didėtų Lietuvai skirtų lėšų.
„Matyt, tai būtų neblogas sprendimas, jeigu jis nepablogintų dabartinės Lietuvos gaunamos naudos iš buvimo ES ir euro zonoje – jeigu tie pinigai būtų skirti ekonomikų šokų sušvelninimui arba šalių ekonomikų didesnei konvergencijai, nes visgi Lietuvos ekonomikos lygis atsilieka nuo euro zonos vidurkių“, – tvirtino T. Povilauskas.
Vis dėlto, N. Mačiulio nuomone, euro zonai skirtos lėšos tikriausiai bus skiriamos bendriems projektams, neatsižvelgiant į atskirų šalių išsivystymo lygį.
Abu analitikai sutarė, kad Europos ekonomikos ir finansų ministro postas neturės stipraus vaidmens ir įtakos Lietuvai.
ESM pradėjo veikti 2012 metų spalį, kai euro zonos skolų krizė vis dar kėlė didelį nerimą bendrijoje. Jos sukūrimas buvo vienas iš pagrindinių sprendimų, bandant numalšinti krizę.
Agentūra suteikia paskolas sunkumų ištiktoms euro zonos šalims arba įneša naujo kapitalo į stresą patiriančius euro zonos bankus. ESM iš viso gali suteikti 500 mlrd. eurų finansavimą.
ESM kartu su prieš tai įkurtais finansinės pagalbos mechanizmais finansavimą yra suteikusi Graikijai, Ispanijai ir Kiprui.
Dalį išlaidų BNS žurnalisto kelionės į Briuselį apmokėjo Europos Komisija. Pranešimo turiniui tai įtakos neturi.
