„Manome, kad akcijų rinkos jau pasiekė pirmąjį dugną, o teigiama tendencija, prasidėjusi kovą, turi daugiau jėgos, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – sakė Kimas Pessala, „Evli“ turto valdymo vyriausiasis investicijų vadovas iš Suomijos.
Teigiami ženklai
Pasak „Evli“ analitikų, besitęsiančio rinkų kilimo leidžia tikėtis atsigaunanti Kinija, sparčiai didinanti investicijas į infrastruktūrą, stabilesnė Jungtinių Amerikos Valstijų namų rinka, turinti didelę įtaką ekonomikai. Gerėja ir skolinimosi iš bankų sąlygos.
Skaičiuojama, kad penkiolika pagrindinių rinkų nuosmukių, vykusių praeityje, vidutiniškai trukdavo 3,5 metų – tiek užsitęsdavo kritimas akcijų rinkose. Šiuo metu pasaulinis nuosmukis akcijų rinkas smukdo tik kiek trumpiau nei 2 metus.Šių metų pradžia nustebino pozityviais bendraisiais makroekonomikos rodikliais, nors buvo tikimasi blogesnių rezultatų – ekonomikos lūkesčių indeksas smarkiai pakilęs iš žemumų, kuriose buvo praėjusių metų rudenį, kai situacija pasaulyje sparčiai blogėjo.
Kilimą palaikyti turėtų daugelio šalių Vyriausybių bei centrinių bankų įgyvendinami veiksmai gaivinti ekonomikas, taip pat iki rekordinių žemumų sumažintos tarpbankinės palūkanų normos.
Pasak K.Pessalos, didžiausią mastą krizė pasiekė praėjusį rudenį. „Dauguma vadybininkų, gamintojų puolė į paniką ir liepė stabdyti visus fabrikus, gamyklas. Jie išsigando tragiškos situacijos“, – kalbėjo K.Pessala. Tačiau, pasak jo, dėl pablogėjusios situacijos žmonės nenustojo vartoti. Gamyba sumažėjo labiau nei vartojimas, nes ne visi žmonės atsisakė savo įpročių.
Pasak K.Pessalos, fabrikai netrukus turės vėl pradėti gaminti. teisa, kad visiškai atsigautų, reiks kelių ketvirčių.
Rinkos dar grįš į žemumas
Vis dėlto „Evli“ analitikai nemano, kad viskas gerai. „Mūsų nuomone, dar yra neišspręstų problemų. Reikės laiko kol bendras pasaulinis augimas stabilizuosis“, – sakė K.Pessala. Visų šių teigiamų paskatų greičiausiai neužteks ir rinkos dar bus linkusios grįžti į buvusias žemumas. Tai lems toliau mažėjančios įmonių bei gyventojų pajamos, vis dar skaičiuojami kreditų nuostoliai. Nenumatoma ir jokių makroekonominių katalizatorių, kurie galėtų išlaikyti teigiamas tendencijas rinkose.
„Žinoma, prasidėjęs rinkų kilimas gali išlikti – tokia galimybė yra. Tačiau tokiu atveju jau kalbėtume apie juodąją gulbę – reiškinį, apie kurį pasaulis nežinojo ir kurio nesitikėjo, kol jis buvo atrastas“, – pastebi K. Pessala.
Skaičiuojama, kad penkiolika pagrindinių rinkų nuosmukių, vykusių praeityje, vidutiniškai trukdavo 3,5 metų – tiek užsitęsdavo kritimas akcijų rinkose. Šiuo metu pasaulinis nuosmukis akcijų rinkas smukdo tik kiek trumpiau nei 2 metus.
Nekilnojamojo turto rinkos tokių nuosmukių metu praeityje dugno ieškodavo dar ilgiau – maždaug 6 metus. Dabar nekilnojamojo turto kainos pasaulyje krinta mažiau nei 3 metus.
Investuotojams rekomenduoja obligacijų rinkas
Atsižvelgdami į tokias rinkos tendencijas investuotojams „Evli“ analitikai šiemet pataria grįžti į obligacijų rinkas – mažesnio ar didesnio pajamingumo. Siekiant didesnės grąžos ir prisiimant didesnę riziką jau galima pradėti investuoti į tų šalių rinkas, kurių ekonomikos atsigavimas labiausiai matomas, pavyzdžiui, Kinijos.
Dar viena patraukli alternatyva investicijoms – žaliavos. Pirmiausia patariama rinktis pagrindinius išteklius, tokius kaip nafta, metalai. Investuotojų dėmesys taip pat atkreipiamas į nuo žaliavų tiesiogiai priklausomas Rusiją ir Braziliją.
Pasaulio finansų rinkos Lietuvą vertina vis geriau
Šalies finansinės rizikos vertinimas akivaizdžiai gerėja, o tai reiškia, kad Lietuva sėkmingai valdo šią krizę, – tikina Andrius Kubilius.Tuo tarpu Lietuvos Vyriausybė optimistiškai tvirtina, kad teigiamos tendencijos pasaulio finansų rinkose neaplenkia ir Lietuvos.
Kaip teigia Vyriausybės spaudos tarnyba savo pranešime spaudai, pagal Bloombergo finansų rinkų stebėjimo sistemos pateikiamą indeksą – Kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmę (Credit Default Swap, toliau CDS) – Lietuvos finansų būklė gerėja jau tris mėnesius iš eilės.
Šis indeksas atspindi investuotojų požiūrį į šalies galimybes grąžinti skolas per tam tikrą laikotarpį. Užsienio investuotojų vertinimą ir nuomones apie šalies nemokumo tikimybę atspindintis indeksas yra tiesiogiai susijęs su skolinimosi pasaulio finansų rinkose sąnaudomis. Kuo CDS indeksas didesnis, tuo brangiau šaliai skolintis.
5 metų laikotarpio Lietuvos, kaip ir beveik visų Vidurio bei Rytų Europos valstybių, CDS indeksas staigiai šoko praėjusių metų rugsėjo – spalio mėn. 2008 metų rugsėjo 19 dieną Lietuvos CDS indeksas buvo 188,3, o po mėnesio – spalio 24 dieną – jau 631,7. Vėliau Lietuvos CDS permainingai kilo ir prieš tris mėnesius, 2009-ųjų vasario 24 dieną pasiekė 849,9 žymą. Nuo tada Lietuvos CDS nuosekliai mažėja ir vakar dienos duomenimis buvo 389,98.
„Šalies finansinės rizikos vertinimas akivaizdžiai gerėja, o tai reiškia, kad Lietuva sėkmingai valdo šią krizę. Užsienio investuotojų požiūris į Lietuvos galimybes ateityje grąžinti skolas gerėja dėl sėkmingos Vyriausybės makroekonominės politikos, priimant kartais skausmingus, bet būtinus ir situaciją ilgesnėje perspektyvoje gerinančius sprendimus“, – sako ministras pirmininkas Andrius Kubilius.
