Nors Lietuvos BVP praėjusiais metais augo kiek lėčiau nei prognozuota 2015 m. pradžioje, „EY“ ekspertai įsitikinę, kad vidutiniu laikotarpiu šalies ekonomiką skatins pamažu atsigausiantis eksportas į Europos Sąjungą, narystės euro zonoje atveriamos galimybės ir viešojo sektoriaus vartojimo augimas dėl sušvelnėjusios fiskalinės taupymo politikos.
„Nepaisant mūsų šalies ekonomikos plėtrą pristabdžiusio lėtesnio tiesioginių užsienio investicijų ir eksporto augimo, kurį iš dalies lėmė išorės priežastys, pagal realų BVP augimą Lietuva pernai atitiko euro zonos vidurkį.
Artimiausiu laikotarpiu ir iki 2019 metų prognozuojame, kad Lietuvos BVP augs vidutiniškai 3,0–3,5 proc. kasmet ir dvigubai lenks bendrą euro zonos rodiklį. Panašios tendencijos išlieka ir kitose Baltijos šalyse, todėl mūsų regionas, nors sukuria tik 0,8 proc. viso euro zonos BVP, stabiliai pirmaus lyginant su kitomis zonos šalimis“, – sako Jonas Akelis, „EY“ vyk. partneris Baltijos šalyse.
Pasak jo, optimistines šių ir ateinančių metų Lietuvos ekonomikos raidos prognozes pirmiausiai lemia tikėtinas eksporto atsigavimas. Dėl lėto euro zonos augimo ir griežtų apribojimų Rusijos rinkose, eksporto plėtra buvo gerokai sulėtėjusi nuo 2014 m. vidurio.
„Vis dar palyginti žemi darbo jėgos kaštai, tobulinama infrastruktūra ir sumažėjusi valiutos rizika Lietuvai sudarė palankesnes sąlygas stiprinti ryšius su euro zonos šalimis. Tačiau grėsmių taip pat išlieka – visų pirma negerėjanti padėtis Rusijoje, vis dar trapi pasaulio ekonomikos būklė. Įtakos augimui gali turėti ir vidiniai veiksniai, tokie kaip greičiau nei įmonių produktyvumas kylantys atlyginimai ar valstybės pajamas viršiančios išlaidos“, − vardija „EY“ vadovas Baltijos šalyse.
J.Akelis sako, kad Lietuvai pritraukti užsienio investicijų padeda gana aukšti šalies konkurencingumo rodikliai. Pasaulio ekonomikos forumo sudaromame šalių konkurencingumo reitinge Lietuva 2015 m. pakilo per 5 pakopas ir dabar užima 36 vietą tarp 140 valstybių.
Investicijų augimą 2017–2018 metais skatins išliekanti palanki monetarinė aplinka. Augančios investicijos turėtų skatinti darbo našumą, reikalingą darbo užmokesčio augimui išlaikyti. Prognozuojamu laikotarpiu dėl mažėjančio nedarbo ir didėjančio realaus darbo užmokesčio augs gyventojų pajamos, kas skatins vartojimą – prognozuojama, kad jis kils maždaug 4 proc.
Nors naujausiame Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime teigiama, kad tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nuosekliai didėja ir per devynis 2015 metų mėnesius išaugo 2,4 proc., J.Akelis atkreipia dėmesį, kad investicijų srautą į Lietuvą gali pristabdyti neatslūgstanti geopolitinė įtampa ir Vyriausybės nepakankamai ryžtingai įgyvendinamos struktūrinės reformos.
Nepaisant po ekonominės krizės atliktų reformų ir investicijų į technologijas, įtempta situacija darbo rinkoje artimiausiais metais gali pradėti kliudyti pramonės ir eksporto augimui.
Todėl palyginti mažą fiskalinį deficitą svarbu susieti su investiciniais projektais, kurie pritrauks finansavimą iš ES ir tiesiogines užsienio investicijas prognozuojamu laikotarpiu. Įgyvendinta darbo santykių reforma galėtų būti dar vienas rimtas katalizatorius ekonomikos augimui skatinti.
Euro zonos ekonomika − stabili
Vertindamas euro zonos šalių ekonominę padėtį Markas Otty, bendrovės „EY“ vyk. partneris Europoje, Vidurio Rytuose, Indijoje ir Afrikoje, pažymi stabilų augimą, kurį daugiausiai lėmė didėjęs vartojimas.
„Dėl augančio verslo pasitikėjimo įmonės ne tik daugiau išleidžia, bet ir stebi gerėjančius rezultatus. Vis dėlto svarbu, kad ekonomikos augimą vis labiau skatintų kiti ekonominiai elementai, tarp kurių vienas svarbiausių – augančios kapitalo investicijos.
Tikimės, kad metinė kapitalo investicijų norma iki 2019 m. bus apie 2,5 proc. Stabilizavusis energetinių išteklių kainoms, subalansuotas kapitalo investicijų ir vartojimo derinys taps tolesnio ekonomikos augimo pagrindu ir 2015-ais euro zonos BVP augs iki 1,5 proc. (nuo 0,9 proc. 2014 m.). Stabilaus augimo laukiame ir 2016-ais metais – iki 1,8 proc.“, – komentuoja M.Otty.
Palankias sąlygas euro zonos augimui patvirtina ir 2015 m. „EY“ sudarytas Pasaulio kapitalo pasitikėjimo barometras. Apklausius daugiau nei 1600 vadovų iš 53 šalių paaiškėjo, kad pirmą kartą per pastaruosius šešerius metus įmonių vadovai yra labiausiai pasiruošę ieškoti verslo plėtros galimybių – net keturi iš penkių apklaustų vadovų tikisi plėsti veiklą.
Kartu su BVP ūgtelės infliacija
Pasak „EY“ ekspertų, Lietuvos BVP augimas 2016 m. bus glaudžiai susijęs ir su didėsiančia infliacija. Pernai buvusi neigiama, -0,6 proc., infliacija išaugs iki 1,6 proc. Prognozuojama, kad 2016 – 2019 m. infliacija Lietuvoje balansuos ties 2 proc. riba ir lenks 1,5 proc. lygio euro zonos vidurkį.
Nors Europos Komisija sukritikavo šių metų Lietuvos biudžetą, pagal kurį viešojo sektoriaus išlaidos šiemet lenks pajamas, „EY“ ekspertų nuomone, tokia išlaidų politika iš dalies padeda pristabdyti ekonomikos lėtėjimą.
Dėl spartesnio BVP augimo 2016–2018 m. šalies biudžeto deficitas turėtų išlikti ties 1 proc. BVP riba ir mažinti infliacijos poveikį. Vis dėlto, išliekantis atotrūkis tarp biudžeto išlaidų ir pajamų, o tuo pačiu − stiprus importas, lems einamosios sąskaitos deficito augimą iki 3 proc. 2018-aisiais.
„Didesnės viešosios investicijos bus naudingos augantiems infrastruktūros poreikiams, o didėjantis vartojimas šalies viduje turėtų kompensuoti pasitaikysiančius eksporto rinkų netolygumus“, – sako J. Akelis.
Nedarbas šalyje mažės greičiau nei euro zonoje
Prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje taip pat tolydžiai mažės. Tikimasi, kad šiemet jis smuks iki 9,6 proc., o 2019 m. bus kone dvigubai mažesnis (5,6 proc.). Tuo tarpu euro zonoje, pasak EY ekspertų, vidutinis nedarbo lygis išsilaikys gana stabilus ir sieks apie 10 proc.
Ilgalaikės perspektyvos Lietuvai − palankios
J.Akelis teigia, kad nepaisant artimiausio laikotarpio iššūkių ir grėsmių, ilgalaikės Lietuvos ekonomikos perspektyvos nuteikia optimistiškai.
„Šiandien galime tvirtinti, kad Lietuvos ekonomika kaip reikiant atsitiesė po pasaulinės finansų krizės ir jos sukeltos recesijos, o įgyvendinti pokyčiai kaštų efektyvumo srityje leido atkurti šalies konkurencingumą kur kas greičiau nei tai padarė dauguma kitų ES ir euro zonos valstybių“, − pažymi EY atstovas.
Ekspertai pažymi, kad nors nedarbo lygis nemažėjo taip sparčiai, kaip buvo prognozuojama, šalies paslaugų ir gamybos sektorių perspektyvos nuolat gerėja.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje taip pat tolydžiai mažės. Tikimasi, kad šiemet jis smuks iki 9,6 proc., o 2019 m. bus kone dvigubai mažesnis (5,6 proc.).
Tai leidžia tikėtis didesnių investicijų šiemet. Dar geresnių BVP augimo rodiklių leistų tikėtis ilgainiui atslūgsianti išorės geopolitinė įtampa – ypač atsižvelgiant į stiprų šalies vidaus vartojimą ir pamažu, bet stabiliai įsibėgėjančios pasaulio ekonomikos.
EY ekspertų nuomone, pasitinkant 2016 metus, tiek verslui, tiek Vyriausybei ir Seimui svarbu nuosekliai susitelkti į šalies ūkio konkurencingumo skatinimą ir didinimą.
Atsižvelgiant į pastarųjų metų euro zonos ir Lietuvos patirtį, mūsų šalies ekonomikos augimo perspektyvos priklauso nuo tiesioginių užsienio investicijų, nuoseklaus pridėtinės vertės augimo, produktyvumo didinimo, sėkmingų naujų rinkų paieškų, bendro švietimo lygio augimo užtikrinimo, taip pat valstybės paramos darniam valstybės ir verslo bendradarbiavimui, siekiant bendrų tikslų.
