„FAO skaičiavimai, kuriais vertinamas galimas staigaus ir reikšmingo grūdų bei saulėgrąžų sėklų eksporto iš šių dviejų šalių kritimo poveikis, rodo, jog šios netektys artimiausiais žemės ūkio metais gali būti tik dalies kompensuotos alternatyvių tiekėjų“, – teigiama organizacijos pranešime.
FAO ekspertai pažymi, kad dėl to pasaulinės maisto ir pašarų kainos, palyginti su dabartinėmis gali ūgtelti 8-22 procentais.
Anot pranešimo, didelis pasiūlos stygius pasaulinėse grūdų ir saulėgrąžų rinkose gali išlikti ir po 2022-2023 žemės ūkio metų, jei žalinės naftos kainos išliks aukštumose, o abiejų dabar kariaujančių šalių dalių tarptautinėje pasiūloje sumažėjimas užsitęs ilgiau. Taip gali nutikri net ir tuo atveju, jei alternatyvios šalys gamintojos, reaguodamos į aukštesnes produkcijos kainas, padidintų gamybą.
FAO pažymi, kad Ukrainoje susirūpinimą kelia žala vidaus transporto ir jūrų uostų infrastruktūrai, taip pat sandėliavimo ir perdirbimo infrastruktūrai, neaiškios pavasarinės sėjos kampanijos perspektyvos, taip pat tai, kad dėl karo gali likti nenuimta 20-30 proc. žiemkenčių pasėlių.
Rusijoje žieminiams pasėliams didelės žalos nebus padaryta, tačiau dėl tarptautinių sankcijų šiai valstybei neaiškios yra jos eksporto perspektyvos. Be to, sankcijos gali sutrikdyti kai kurių žaliavų žemės ūkio produkcijai, ypač pesticidų ir sėklų, nuo kurių Rusija labai priklauso, importą. Dėl to gali sumažėti pasėlių plotai, sumažėti derlius ir kristi kokybė, teigia FAO.
„Augintojams praradus eksporto rinkas, jų pajamos sunyktų, o tai turėtų neigiamos įtakos sprendimais dėl derliaus ateityje“, – perspėja organizacija.
FAO duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Rusijai ir Ukrainai teko 19 proc. miežių, 14 proc. kviečių, 4 proc. kukūruzų pasaulinės gamybos.
