Investuotojai, kurie šiemet rinkosi ne eurais įkainotą turtą, savaime šiek tiek pralošė – per metus euras JAV dolerio atžvilgiu pabrango apie 13 procentų, Japonijos jenos atžvilgiu – 10 proc., o Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu 3,5 proc.
Euras brango kone visų aplinkinių valiutų atžvilgiu, todėl visi lietuviai santykinai tapo turtingesni ne euro zonos atžvilgiu.
15min pateikia apžvalgą, kurios turto klasės 2017 m. buvo sėkmingiausios.
Akcijų rinkoje kapitalas didėjo dešimtimis procentų
Akcijų rinkoje jau pradeda skambėti įspėjimų apie galimų „burbulų“ grėsmę – esą turto kainos yra jau ganėtinai smarkiai išaugusios. Per metus brango daugumos šalių akcijos, o labiausiai – besivystančių valstybių.
„Investuotojai tikrai neturėtų skųstis, ypač tie, kurie buvo linkę prisiimti daugiau rizikos. Jei kalbėtume apie akcijas – tai jų brangimas šiemet buvo iš tiesų labai neblogas, tiek banginiuose JAV, kur „Nasdaq“ indeksas pašoko 29 proc., jei Europoje – tie augimai buvo šiek tiek nuosaikesni“, – vertina Arvydas Jacikevičius, „INVL Finasta“ finansų makleris.
Kone labiausiai pabrango Kazakstano ir Turkijos akcijos – čia indeksai demonstravo atitinkamai 62 ir 47 proc. prieaugius.
Tarp europietiškų akcijų labiausiai pasistiebė Austrijos – 30 proc. Po finansinių nokautų besistojanti Graikija demonstravo 26 proc. siekiančius akcijų rinkos prieaugius. Taip pat 23 proc. augimą demonstravo Vengrijos akcijų indeksas, 19 proc – Norvegijos.
Investuotojai liko nenusivylę Afrika: Ganos akcijų rinka demonstravo 55 proc prieaugį, Nigerijos – 42 proc., Kenijos – 30 proc.
JAV populiariausi akcijų indeksai per metus pasistiebė 20-28 proc. – didelę dalį prieaugių galėjo atimti kritęs JAV dolerio kursas.
Didžiausių Europos rinkų, tokių kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, akcijos akcijos brango santūriau – 7-13 proc.
„Žiūrint į regionus, tai turbūt visi regionai yra tarp perliukų. Bene labiausiai nukentėjusi – tai arčiausiai mūsų esanti Rusijos akcijų rinka, kur biržos indeksas nuo metų pradžios nukritęs apie 6 proc. tam įtakos turėjo tiek sankcijos, tiek naftos kainų viražai“, – sako A.Jacikevičius.
Panašias į Vakarų rinkų grąžas demonstruoja ir Lietuvoje platinami fondai: SEB banke didžiausią grąžą uždirbo technologijų (28 proc.), Rytų Europos (25 proc.) ir besivystančių rinkų (21 proc.) fondai, o „Swedbank“ didžiausias grąžas, siekiančias 37 proc., sunešė į Indiją, Kiniją, ar kitas besivystančias rinkas investavę fondai.
Kodėl tiek pabrango akcijos, A.Jacikevičius aiškina sumažėjusiomis investuotojų baimėmis ir į rinką tebeliejamais pinigais.
„Atsirado daugiau pasitikėjimo investuotojų tarpe, grėsmės tapo nebe tokios didelės, atitinkamai atsirado noro daugiau rizikuoti. Nepamirškime, kad vis dar pumpuojami dideli pinigai į rinką. Jei JAV tas procesas jau sustojęs ir pradėjo palūkanos augti, tai Europa, nors ir lėtesniais tempais, kitąmet obligacijų supirkimą tęs iki rugsėjo mėn. Pinigų įliejimas į rinką lemia turto kainų infliaciją, kai kapitalo prekės linkusios brangti sparčiau nei vartojimo prekės“, – aiškina makleris.
Atsargumas atėmė pinigus
Konservatyviai savo pinigus saugoję investuotojai 2017-aisiais metais pralošė. Jei pinigai buvo laikomi indėliuose – juos graužė tik infliacija, o jei jie buvo investuoti į konservatyvius obligacijų fondus – dar gautas ir papildomas minusas iš investicijų.
Mat metų laikotarpiu mažėjo JAV trumpalaikių obligacijų kainos, netgi ir euro zonos obligacijų kainos jau pradėjo mažėti. Žinoma, laikant skolos vertybinius popierius iki jų išpirkimo, gaunama fiksuota grąža – palūkanos.
Per metus sumažėjo Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų ilgalaikių obligacijų kainos – tačiau pajamingumas iki išpirkimo padidėjo. Investuotojai pradėjo labiau vertinti Portugalijos ir Graikijos obligacijas – jų kainos išaugo.
Todėl tikėtina, kad šiemet pasirinkę konservatyviausius pensijų ar kitus investicinius fondus juose gali išvysti minuso ženklus.
Tačiau uždirbo tie investuotojai, kurie rinkosi rizikingesnes obligacijas – pvz., įmonių.
„Turbūt negalėjo skųstis ir rizikingesnių obligacijų savininkai, vadinamųjų aukšto pajamingumo (high yield). Augant bendram rizikos apetitui tarp investuotojų, šios obligacijos pasirodė neblogai“, – vertina A.Jacikevičius.
Lietuvos biržos žvaigždės
Lietuvos akcijų rinka 2017-uosius metus taip pat baigia su pliuso ženklu – indeksas „OMX Vilnius“ aukštyn palypėjo per 16 proc. Estijos akcijos brango 15 proc., o Latvijos – 36 proc., tačiau pastaroji rinka yra mažiausiai likvidi.
„Nereikėtų pamiršti ir mūsų pačių regiono, čia indeksai augo apie 15-16 proc. šiemet. Rygos biržos indekso augimas pagal dydį pasaulyje penktas – 36 proc. tačiau birža nėra likvidi“, – vertina A.Jacikevičius.
Lietuvoje didžiausią kainos pokytį aukštyn pademonstravo „Kauno energijos“, „Gubernijos“, ir „Žemaitijos pieno“ akcijos – atitinkamai 111, 92 ir 60 procentų. Tačiau šių akcijų apyvarta per metus nesiekė nė po milijoną eurų.
Tarp kiek aktyviau prekiautų pozicijų – Vilkyškių pieninė (58 proc. grąža), Šiaulių banko akcijos galėjo uždirbti 56 proc., o „Rokiškio sūrio“ akcijos pabrango 53 proc.
Tačiau būta ir akcijų, nuo kurių investuotojai nusigręžė – „Pieno žvaigždžių“ akcijos pigo 14 proc., „Klaipėdos naftos“ – 6 proc.
Kriptovaliutų uždarbiai skaičiuojami dešimtimis kartų
Tačiau kriptovaliutų rinkoje vyko tikra aukso karštinė – lyginant su jomis, akcijų kainų prieaugiai net nesimatytų grafike.
Visų simpatijas užkariavęs ir didžiausią rinką turintis bitkoinas buvo viena iš mažiausiai pabrangusių kriptovaliutų. Per metus bitkoino kaina pašoko 15 kartų – dalį prieaugio ši kriptovaliuta „nubraukė“ metų pabaigoje.
Tarp kitų populiariausių kriptovaliutų įspūdingiausiais prieaugiais pasižymėjo „Ripple“ ir „Zclassic“ – jų kainos per metus pašoko 236 ir 239 kartus. Tai reiškia, kad šimtas investuotų eurų po metų galėjo pavirsti kone 24 tūkstančiais eurų.
„Ethereum“ kriptovaliuta per metus pabrango 97 kartus, litekoinai – 55 kartus, „Dash“ – 107 kartus.
Tačiau jei šie kainų prieaugiai atrodo absurdiški, tai toli gražu ne patys didžiausi prieaugiai tarp kriptovaliutų.
Karūna atitenka „Verge“ kriptovaliutai – jos kaina per metus pašoko 7865 kartus. Palyginimui, už šimtą eurų įsigijus šios valiutos metų pradžioje, dabar pirkinio vertė siektų 786,5 tūkstančius eurų.
„Kol kas kriptovaliutos visame finansų pyrage sudaro gana nedidelę dalį, jei vertintume vien pagal kapitalizaciją ar prekybos apimtis. Tačiau dėmesio jos sulaukė daug. Problema yra ta, kad jos yra kažkas naujo ir netradiciško, dėl to turi fenomeną, kad jų vertė sunkiai apskaičiuojama. Dėl to kyla spekuliacijų ir burbulų“, – vertina „INVL Finasta“ makleris.
Tačiau yra ir daug smulkių kriptovaliutų, kurių kainos krito. Kone visus pinigus būtų praradę tie, kurie metų pradžioje susiviliojo smulkiomis „Xencoin“, „Shadowcash“ ar „Applecoin“ ir kitomis kriptovaliutomis – 100 investuotų eurų dabar būtų verti 1-2 eurų.
Auksas ir nafta brango 12 proc.
Žaliavų rinkoje investuotojai įprastai renkasi išvestines finansines priemones – ateities sandorius ir kitas.
Aukso kaina metų pradžioje svyravo apie 1158 JAV dolerio už Trojos unciją – dabar aukso kaina priartėjo prie 1300 JAV dolerių – per metus kaina padidėjo 12 proc. Kukliau brango sidabras – apie 5 proc. O platinos kaina praktiškai nesikeitė.
Tačiau paladis brango visus metus ir dabar uncijos kaina siekia 1070 JAV dolerių, kai metų pradžioje ji buvo 675 JAV doleriai – kainos prieaugis siekia 59 proc.
Spalvotųjų metalų kainos taip pat augo: vario ateities sandoriai per metus pabrango 32 proc., aliuminio – 36 proc., cinko – 31 proc. Tačiau alavo kaina mažėjo 5,3 proc., rodo „Bloomberg“ duomenys.
Naftos kaina (WTI) per metus pasistiebė 12 proc. ir šiuo metu svyruoja apie 60 JAV dolerių. „Brent“ nafta brango labiau, apie 18,6 proc., jos kaina – 66,6 JAV dolerio.
A.Jacikevičius primena, kad yra ir kitų pakankamai pelningų turto klasių – tai nekilnojamasis turtas, infrastruktūriniai projektai. Šį turtą paprastai renkasi didesnį kapitalą turintys investuotojai.
2018 m. lauktų lėtesnio augimo
2018-aisiais metais investuotojams gali tekti susimažinti investicijų grąžos lūkesčius.
„Prognozės visuomet nedėkingas dalykas. Kol kas iš dabarties pozicijų dauguma rinkos dalyvių, analitikų ir investuotojų tikisi, kad kažkas panašaus turėtų vykti ir 2018 metais, tik galbūt lėtesnėmis apsukomis“, – apie tendencijas 2018-aisiais kalba A.Jacikevičius.
A.Jacikevičius aiškina, kad obligacijos kitąmet, ko gero, nebus pačia patraukliausia turto klasė investuotojams.
„Tačiau nuo jų niekur nepabėgsi – yra investuotojų, kurie priversti į obligacijas investuoti – tai pensijų fondai, draudimo kompanijos, ar e.pinigų bendrovės. Bendrai vertinant obligacijos šiuo metu yra stipriai pabrangusios ir jų korekcijos ir krypties pasikeitimo buvo tikimasi gal jau ir 2017-aisiais“, – sako A.Jacikevičius, tačiau čia pat papildo, kad aukšto pajamingumo obligacijos vis dar uždirbo patrauklias grąžas.
Akcijų rinkos, anot A.Jacikevičiaus, išlieka patrauklios dėl įsibėgėjusių didžiausių pasaulio ekonomikų – JAV ir euro zonos ekonomikos stiebiasi sparčiausiai per daugelį metų.
O japonai skaičiuoja, kad dažniausiai jų akcijos brangsta šuns metais: nuo 1949 metų – tokių metų buvo penki ir per keturis iš jų Japonijos akcijų indeksas fiksavo prieaugį.
