Seime už biudžeto projektą balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 41, susilaikė – 5. Finansų ministrui Viliui Šapokai Seimo tribūnoje teko atstovėti per tris valandas, kol vyko pasiūlymų svarstymas.
Remigijus Žemaitaitis kvietė palaikyti biudžetą dėl didesnių pajamų ir NPD gyventojams, išsaugotų lengvatų centriniam šildymui.
Konservatorė Gintarė Skaistė tikino, kad biudžetas neatliepia visuomenės lūkesčių, o Vyriausybės pozicija – veidmainiška.
„Na, išties mes šiandien taip jaukiai posėdžiaujam, ir, atrodo, kad visi pamiršo tas įtampas, kurios laukia už Seimo durų“, – apie mokytojus, medikus, ugniagesius kalbėjo G.Skaistė.
Anot jos, akivaizdu, kad ekonomikos augimas išdalijamas „visiems po truputį“, bet nesprendžiant susikaupusių viešojo sektoriaus problemų.
„Na taip, šitas biudžetas nėra idealus, nėra idealių biudžetų, kaip ir nėra idealių žmonių. Jis liečia 3 mln. gyventojų, sunku pasiekti, kad visi poreikiai būtų patenkinti“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Algirdas Sysas 600 mln. eurų didėjantį biudžetą vadino „deficitą slepiančiu biudžetu“ ir piktinosi, kad pažadėjus „milijoną milijardui“ lieka neišspręstos viešojo sektoriaus problemos.
Konservatorius Mykolas Majauskas, kalbėdamas apie pažadą „milijardas milijonui“, prisiminė liaudies išmintį, „kad gilios mintys neduoda turtų“, ir skaičiavo, kad mažiausiai uždirbantieji gaus mažiausią pajamų prieaugį, turtingieji gaus daugiau, o tuo metu biudžetas patirs dideles netektis.
Andrius Palionis teigė, kad tai pirmasis biudžetas, kuris turės progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
„Kodėl nepasiūlėte, kaip visa Europa, alternatyvaus biudžeto projekto, kurį galėtumėte parodyti ir ginti“, – už nekonstruktyvią kritiką įgėlė konservatoriams A.Palionis.
Ingrida Šimonytė teigė, kad reformą kritikuoja bet kuris žmogus, kuris yra arčiau centro-kairiųjų nuostatų. Anot jos, Vyriausybė nuėjo „pramintu keliu, kur visiems visko bus, ir nieko už tai nebus“
„Jūs nusipirksite biudžetą, bet jūs nenusipirksite ramybės, kadangi problemos, kurios nebuvo išspręstos praeityje, bet kurias buvo pažadėta išspręsti, jūs jų nesprendžiate“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Ministras nedalijo Kalėdinių dovanų
„Finalinis mūšis, kelio atgal nebėra, Kalėdų dvasia mums padės – taip šaukia antraštės. Aš čia, žinoma, ne kovoti ir ne Kalėdines dovanas dalinti atėjau – atėjau pristatyti pasvertą, subalansuota biudžetą, ir tegul kalba skaičiai. Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai“, – Finansų ministras Vilius Šapoka kalba Seimo nariams.
Reformų įgyvendinimas, anot jo, vidutiniu laikotarpiu didins BVP, kurs naujas darbo vietas: „[reformos] leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas“, pensijas, mažinti šešėlinę ekonomiką.
Seime užtruko visų pasiūlymų svarstymas, tačiau nubalsuota pertraukos nedaryti ir pabaigti biudžeto priėmimą rytiniame posėdyje.
Svarsto pageidavimus: užregistravo per 30 naujų siūlymų
Seimo nariai net ir patobulintam biudžeto projektui pateikė aibę „pageidavimų“ – daugiau nei 30. Vyriausybė jau anksčiau atmetė pageidavimų už daugiau nei pusę milijardo eurų, tad tikėtina, kad ir nauji „pageidavimai“ bus atmesti.
Vyriausybė pirmadienį paskelbė, kuriems naujiems pasiūlymams pritarė visiškai ar iš dalies – daugiausia skirta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimams.
Pritarta Seimo narių A.Papirtienės ir Arūno Gelūno pasiūlymui padidinti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, tam papildomai skirta 6,66 mln. eurų, todėl šių pedagogų atlyginimai nuo sausio 1 d. didės 10 proc.
Iš dalies pritarta Vytauto Bako siūlymui Specialiųjų tyrimų tarnybai skirti 2,4 mln. eurų specialiai įrangai įsigyti – skirtas 1 mln. eurų. Taip pat iš Kultūros ministerijos bus paimti 100 tūkstančių eurų ir jie bus skirti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
300 tūkst. eurų bus skirta Seimo kanceliarijos išlaidoms – darbo užmokesčiui.
Pritarta Ramūno Karbauskio pasiūlymui skirti milijoną eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – tam skirtas 1 mln. eurų.
Seimui nagrinėjant vieną siūlymą po kito, balsavimų rezultatai sutapo su Vyriausybės sprendimais – dažniausiai nepritarta: Aušrinė Armonaitė siūlė 540 tūkstančių eurų skirti mikrokompiuteriams įsigyti ir pritaikyti mokyklose, J.Razma siūlė skirti Plungės universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso statybai 770 tūkst. eurų, Juozas Olekas siūlė papildomus 1,8 mln. eurų sporto maniežams įrengti.
Daugiausia – net 173 milijonus eurų – Antanas Matulas siūlė papildomai skirti Sveikatos apsaugos ministerijai, V.Šapoka tikino, kad pasiūlytas lėšų šaltinis tėra 5 mln. eurų. Pasiūlymui nepritarta.
„Jei kartasi čia kas ryžtųsi ir nubalsuotų, atsidurtume ten, kur buvo Graikija, ar kitos pietinės šalys“, – piktinosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Nepritarta ir Rimanto Jono Dagio siūlymui skirti 1,55 mln. eurų ir 2,5 proc. padidinti valstybines pensijas. Tačiau V.Šapoka patikino, kad valstybinių pensijų problematika bus sprendžiama kompleksiškai.
Levutė Staniuvienė atsiėmė savo siūlymą skirti Mažesniųjų brolių konventualų (Pranciškonų) vienuolyno pastato pilnam kapitaliniam remontui 5 mln. Eurų, aiškindama, jog supranta esamą finansinę situaciją. Ji taip pat prašė 2,086 mln. eurų skirti Skuodo rajono savivaldybės sporto kompleksui, pasiūlymui nepritarta.
Seimo narė Aušra Papirtienė siūlė papildomai 150 tūkst. Eur. skirti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomai lietuvių kalbos prestižo 2019–2022 metų programai – siūlymui nepritarta.
Nepritarta ir liberalo Jono Varkalio siūlymams: skirti 28 mln. eurų melioracijos statinių priežiūrai, skirti 20 mln. eurų kelių dulkėtumo mažinimui ir kone 1 mln. eurų infrastruktūros projektams Plungėje.
Juozas Baublys siūlė Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai skirti 651 tūkst. Eur, taip pat Varėnos ligoninės pastatų renovacijai skirti 950 tūkst. Eur – nepritarta.
Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Kęstutis Bartkevičius pasiūlė 5 projektus Mažeikiuose už kone 4 mln. eurų, ir jiems nepritarta.
Seimas apsvarstęs balsavo dėl atskirų straipsnių. Dėl pirmojo biudžeto straipsnio priėmimo – už balsavo 79, prieš 18, susilaikė 7 nariai. Antrąjį straipsnį palaikė 81 parlamentaras, 3–12 straipsniams pritarta bendru sutarimu, tryliktąjį ir penkioliktąjį balsuojant palaikė 84 parlamentarai.
Siūlė išbraukti reformų sąvokas
Konservatoriai Andrius Kubilius, taip pat Jurgis Razma pasigenda vykdomų reformų sveikatos apsaugos ir švietimo srityse ir pateikė net 9 pasiūlymus redaguoti biudžete esančias formuluotes.
„Iš tikrųjų įžiūrėti kokią nors sveikatos apsaugos reformą tai nėra turbūt galimybių, išskyrus ministro dar kišenėje nešiojamus projektus, kurie pasieks dienos šviesą ar ne, nėra aišku“, – kalbėjo A.Kubilius ir pažymėjo, kad „švietime taip pat jokios reformos nevyksta, tik tai, kad mokytojai paversti kišenių skaičiuotojais“.
Anot jo, reformų nėra ir kovojant su šešėliu – čia esą atliekami tęstiniai darbai.
„Rašyti, kad čia kažkokios ypatingos reformos šitose srityse, tai tikrai netiesa. (…) Vienintelės reformos: socialinio draudimo ir mokesčių reforma ir tai, kad jos kainuoja brangiai, tą reikia tiesiai šviesiai ir pasakyti“, – stebėjosi A.Kubilius.
Konservatoriai A.Kubilius kartu su Mykolu Majausku siūlė išbrauki iš biudžeto preambulės sakinį, teigiantį, kad vykdomos švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir inovacijų reformos.
Taip pat siūlė įtraukti sakinį, kad reformos „didele apimtimi sumažins valdžios sektoriaus pajamas“, taip pat siūlė įtraukti teiginius apie tai, kad Lietuvoje mokytojų ir medikų atlyginimai atsilieka nuo kitų šalių vidurkių. Seimas tokius siūlymus atmetė.
V.Šapoka pažymėjo, kad melagingų formuluočių negalima dėti į įstatymą, tačiau A.Kubilius ministrui pasiūlė įteikti dokumentą su oficialia statistika.
S.Jakeliūnas siūlė į biudžetą neįtraukinėti „tuščių formuluočių“.
„Suprantu, gerb. A.Kubiliau, reikia parodyti, kad dirbame, bet nustokime vieną kartą priešinti visuomenę“, – pyko ir V.Šapoka už siūlymus biudžete išskirti mokytojus ir medikus.
Žlugo iniciatyvos atidėti biudžeto priėmimą
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai anksčiau registravo rezoliuciją, kuria siūlyta stabdyti mokesčių reformą, taip pat jie siūlė atidėti biudžeto priėmimą, kol nebus pasiektas susitarimas su mokytojais.
Pirmadienį atskirą rezoliuciją biudžeto svarstymą nukelti į gruodžio 18 d. registravo ir Seimo narys Justas Džiugelis, tačiau jo pateiktos rezoliucijos svarstymas darbotvarkėje numatytas jau po biudžeto priėmimo. Seimas atmetė siūlymą rezoliuciją apsvarstyti anksčiau.
Konservatoriai siūlė išbraukti biudžetą iš antradienio darbotvarkės, Seimas taip pat šio siūlymo nepalaikė.
„Čia, Seime, valdantieji demonstruoja tokią jėgos poziciją, kad jokių vilčių tartis ar susitarti nėra, nes šiandieną sprendimus priimsime dar prieš tarimąsi, tai tiesiog labai apgailestauju“, – rėžė socialdemokratas Juozas Olekas.
Konservatorius Jurgis Razma dar tvirtinant darbotvarkę siūlė atidėti biudžeto svarstymą, „kad būtų galimybė pratęsti dialogą su mokytojais“.
Tačiau darbotvarkės tvirtinimo metu valdantieji nesurinko 71 balso daugumos – prieš J.Džiugelio siūlymą balsavo 55, o prieš konservatorių siūlymą – 68 parlamentarai.
Biudžeto priėmimas numatytas nuo 11.25 val., tačiau kol kas svarstomi klausimai atsilieka nuo darbotvarkės.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žiniasklaidai jau anksčiau tvirtino, kad biudžeto svarstymas nebus nukeltas.
Biudžeto kritikai akcentuoja, kad sumažinus mokesčius viešasis sektorius neteks lėšų. Tačiau sumažinti gyventojams mokesčius leidžia nuo 2019 metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, todėl „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.
„Biudžetą, kad galėtume Lietuvoje gyventi ir išvengti chaoso, būtina priimti (...) Tikiuosi, kad diskusijų tikrai bus, bet manau, kad Seimui tikrai užteks išminties priimti šį biudžetą“, – BNS naujienų agentūra cituoja finansų ministrą Vilių Šapoką.
Biudžetas pernelyg nesikeitė nuo pat pirminio jo varianto, pateikto spalį. Atsižvelgiant į susitarimus su profesinėmis sąjungomis, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams atlyginimai nuo sausio padidinti 10 proc., jame kiek daugiau pinigų atsirado viešojo sektoriaus darbuotojams.
Dauguma Seimo „pageidavimų“ už pusę milijardo buvo atmesti, o Švietimo srities darbuotojų reikalavimai už 300 mln. eurų biudžete nenumatyti.
Ištaisė turtingiesiems naudingą spragą
Seimas priėmė pataisą, skirtą „lopyti“ turtingiesiems likusią naudingą spragą mokesčių reformoje. Už tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mažųjų bendrijų nariams, taip pat ir autorinėms sutartims bus taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. 15min jau rašė, kad net ir po šio pakeitimo tantjemų apmokestinimas išliks kiek mažesnis nei 2018-aisiais.
Už tokią pataisą balsavo 95 Seimo nariai, prieš – 5, o susilaikė – 31. Tačiau opozicija kvietė nepalaikyti turtingiesiems nenaudingos pataisos.
„Man nelabai suprantami kolegų motyvai, kurie pasisakys ar planuoja pasisakyti prieš, jei dabar nepriimtume šio įstatymo pakeitimo, tantjemų gavėjai džiaugtųsi daugiau nei 8 proc. punktais sumažėjusia mokestine našta“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas ir pabrėžė, kad pataisa balansuoja ir išlygina netolygumus.
Konservatorius Mykolas Majauskas piktinosi, kad mokesčiai turtingiesiems vis tiek liks mažesni, o viena klaida keičiama kita klaida“, ir kvietė nepritarti projektui.
J.Olekas taip pat ragino nepalaikyti pataisos. „Kritikuojame, kad šis tarifas yra nepakankamas“, – sakė J.Olekas ir pabrėžė, kad turtingiesiems paliekamos per didelės sumos.
„Mane labai suneramino premjero pasisakymas, reaguojant į Mykolo Majausko pasisakymą, kad Seimo narių ir premjero pajamos nuo mokesčių reformos nepadidės. Tai mes, iki šiol skaitydami visą informaciją ir Finansų ministerijos duomenis, matome tuos skaičius, kad tas, kas uždirba 4000 eurų, tai maždaug premjero atlyginimas – tai jo pajamos padidės 104 eurais, o tas, kas uždirba MMA, jo pajamos padidės tik 14 eurų. Mes abejojame dėl tokios mokesčių reformos tikslingumo“, – kvietė nepalaikyti ir konservatorius Andrius Kubilius.
Seimas vėliau pritarė ir lengvatiniam 5 proc. tarifui periodiniams leidiniams, 9 proc. lengvatiniam tarifui malkoms ir kitam gyventojų naudojamam iš medienos pagamintam kurui. Taip pat pritarta 10 proc. didesniam akcizui stipriajam alkoholiui.
Didės pensijos, vaiko pinigai, mažiau – atlyginimai
Didžiausia lėšų dalis biudžete numatyta socialinės apsaugos sričiai. 212 mln. eurų skirti pensijų indeksavimui, dėl to nuo sausio vidutinė pensija, turintiesiems būtinąjį stažą, didėtų 26,5 euro.
Vaiko pinigai padidėtų nuo 30 iki 50 eurų, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – iki 70 eurų. Vaiko pinigams didinti skirti papildomi 117 mln. eurų.
Mokytojų reikalavimai dėl 300 mln. eurų papildomo finansavimo „neturi jokio finansinio pagrindo“, anksčiau vertino V.Šapoka.
Politikų, pareigūnų ir tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2019 metais padidės ir naujoje mokesčių sistemoje sieks 173 eurus. Dabar galiojantis dydis kitąmet siektų 170,79 euro. Tai kiek paaugins iš biudžeto apmokamų darbuotojų atlyginimus.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams atlyginimai nuo sausio didės 10 proc., po milijoną gaus Valstybės saugumo departamento (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kultūros darbuotojai.
Seimo nariai ir institucijos kitų metų biudžetui taip pat teikė apie 100 pasiūlymų, kurie pareikalautų papildomų 611 milijonų eurų, tačiau dauguma jų – išbraukti.
Nuo naujųjų metų įsigalioja GPM lengvata, leisianti gyventojams iki 400 eurų susigrąžinti už legaliai perkamas automobilio ar būsto remonto, taip pat vaikų priežiūros paslaugas. Papildomą 1 proc. paramos nuo GPM gyventojai galės pervesti profsąjungoms (iki šiol galėjo remti paramos gavėjus ir politines partijas).
Biudžete įskaičiuotas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas gyventojų perkamoms malkoms ir iš medienos pagamintam kurui, lengvatinis 5 proc. tarifas periodiniams leidiniams, 10 proc. padidintas akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams.
Kitąmet valstybės ir savivaldybės, pagal biudžetą, turėtų gauti 10,6 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai siektų 11,7 mlrd. eurų.
Seimas patvirtino ir 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) ir „Sodros“ biudžetus.
Nuo kitų metų nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų fondus, todėl „Sodroje“ liks beveik 200 mln. eurų.
2019 metų PSDF pajamos ir išlaidos sieks po 2,059 mlrd. eurų. „Sodros“ pajamos sieks 4,455 mlrd. eurų, išlaidos – 4,043 mlrd. eurų, perviršis – 412,1 mln. eurų.
