O kokius namų darbus smulkiajam ir vidutiniam verslui reikia atlikti, kad pavyktų gauti norimo dydžio banko kreditą, kur ieškoti papildomo finansavimo savo verslui ir ką svarbu žinoti apie įvairius jo būdus?
SEB banko inovacijų vadovas Marius Ribokas, pasakodamas apie finansavimo šaltinius, atkreipė dėmesį į jų skirtumus, kurie priklauso nuo to, kokiame gyvavimo etape yra įmonė: vienoks finansavimas aktualus įmonei, kuri tik pradeda veiklą ir kitoks, kai ji nuosekliai auga. „Nors etapų, kurie priklauso nuo verslo sektoriaus, gali būti daugybė, tačiau pagrindiniai žingsniai išlieka tie patys: tai – idėjos pasitikrinimas, prototipo kūrimas ir patvirtinimas, spartus augimas ir stabilus augimas“, – keturis įmonės vystymosi etapus išskiria jis.
Verslo pradžiai – valstybės, Europos Sąjungos ir sutelktinis finansavimas
Pirmajame etape, kai verslo idėja dar tikrinama, verslui paprastai skiriamos asmeninės, šeimos ar draugų lėšos, tačiau ekspertas rekomenduoja pasidomėti ir valstybės parama bei Europos Sąjungos teikiamu finansavimu. „Tokios lėšos paprastai negrąžinamos, o administraciniai procesai pastaraisiais metais vis lengvėja, todėl šiuo šaltiniu pasidomėti rekomenduočiau ne tik norint pasitikrinti savo idėją, bet ir tada, kai jau turite produkto ar paslaugos prototipą“, – sako jis, kartu atkreipdamas dėmesį į tai, kad tokio finansavimo procesas yra gana lėtas, o lėšos suteikiamos grąžinimo būdu, t. y. finansuojama jau išleistų pinigų suma.
Dar vienas finansavimo būdas yra sutelktinis finansavimas, kai lėšas skiria daug žmonių. „Šis finansavimo būdas gali būti taikomas visais įmonės augimo etapais, tik kiekviename jų skirsis gaunama nauda. Pradžioje, be abejo, svarbiausia lėšos, o vėlesniuose etapuose sutelktinio finansavimo kampanijos gali būti kaip tam tikra rinkodaros priemonė, bendruomenės auginimo ir papildomas pardavimų kanalas“, – sako M.Ribokas. Naudojantis šiuo finansavimo būdu ir jo platformomis, tokiomis kaip „Kickstarter“ ar „Indiegogo“, itin svarbu pasiruošti stiprią rinkodaros kampaniją ir pasidomėti konkrečios platformos ypatumais: kokią dalį surinktos sumos turėsite atiduoti platformai, kas bus, jei nesurinksite planuojamos sumos, ir kt.
Sukūrus prototipą – verslo angelai ir rizikos kapitalo fondai
Kai esate produkto prototipo kūrimo ar spartaus augimo stadijose, padėti gali verslo angelai – sėkmingi verslininkai, savo žinias ir finansus norintys panaudoti investicijoms į potencialiai sėkmingą verslą. Pasak M.Riboko, džiugu, kad tokių žmonių skaičius Lietuvoje 2021-aisiais patrigubėjo ir šiandien siekia 190. 2021 metais verslo angelai Lietuvoje iš viso investavo apie 10 mln. eurų, o vidutinė investicija į įmonę buvo 35 tūkst. eurų. Lietuvoje verslo angelus vienija Lietuvos verslo angelų asociacija (LitBAN).
Svarstant apie šį finansavimo būdą, svarbu žinoti, kad, skirdamas investicijas, investuotojas nereikalauja valdančiosios pozicijos jūsų įmonėje. Taigi, jei laisvė yra vienas iš labiausiai vertinamų dalykų, verslo angelai yra jums tinkamas variantas.
Tiesa, verslo angelų investuojamos sumos yra mažesnės, palyginti su rizikos kapitalo fondais, kurie yra aktualiausi įmonėms, besiruošiančioms sparčiam augimui. Fondų valdytojai ieško stiprių komandų su dar geresnėmis idėjomis, kurios darytų perversmą rinkose, todėl įmonėms, besiorientuojančioms į standartines paslaugas ir negalvojančioms apie greitą augimą, šis finansavimo šaltinis nebus tinkamas.
Fondo finansuojamos lėšos nėra grąžinamos, tačiau jam atitenka dalis akcijų: pirmiausia nustatoma įmonės vertė ir investuojama įsigyjant jos dalį, kuri yra proporcinga investicijai. M.Ribokas akcentuoja, kad, svarstydami apie rizikos kapitalo fondo įsitraukimą, turite nusiteikti ilgalaikiam bendradarbiavimui – jis gali tęstis ir dešimt ar daugiau metų. „Todėl svarbu prisiminti, kad renkasi ne tik investuotojas, bet ir jūs, nes reikalingas abipusis sutarimas, kokiu keliu norite judėti“, – teigia jis. Svarbu ir tai, kad rizikos kapitalo fondo valdytojai nori turėti galimybę stebėti ir daryti įtaką priimamiems sprendimams.
„Dažnai sklando mitas, kad fondo tikslas yra perimti įmonės valdymą, tačiau fondai neturi nei noro, nei žmogiškųjų išteklių valdyti kiekvieną įmonę, į kurią investuoja. O tai, kad investavę jie nori tapti valdybos nariais ar dalyvauti priimant sprendimus, matyčiau kaip teigiamą dalyką, nes tai žmonės, turintys patirties ir galintys padėti priimti efektyviausius sprendimus“, – teigia SEB banko ekspertas.
Stabiliam įmonės augimui – banko finansavimas
Kai produktas ar paslauga jau pristatyti rinkai, gaunamos stabilios pajamos, yra aiškus augimas ir planavimas, įmonė turi veiklos ir pardavimų istoriją, savo pirkėjų ratą ir nori plėstis, galima kreiptis ir į banką. SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu įvardija penkis žingsnius, kurie įmonėms padėtų gauti norimą kreditą.
Pirma, investicinio plano parengimas. Šiame etape svarbu atsakyti į kelis klausimus:
kam konkrečiai reikalingos investicijos, ar kuriami nauji produktai ar paslaugos, ar tobulinami dabartiniai, ar ruošiamasi eiti į kitas rinkas, kokią naudą įmonei suteiks investicijos? Dažniausiai įmonės ieško, kaip padidinti pardavimo mastą ar optimizuoti sąnaudas. Kam tai naudinga? Naudą turėtų pajusti ir verslas, ir vartotojas. „Atsakydami į šiuos tris klausimus, taip pat turite nustatyti, ar turite tam reikiamų priemonių – tai ne tik veiklos licencijos, žmogiškieji ištekliai, darbo priemonės, turtas, bet ir finansavimo ištekliai: ar jie bus vidiniai, ar išoriniai, ar jų derinys?“, – vardija R.Gucu.
Antra, investicijų sumos įvertinimas. R.Gucu akcentuoja, kad reikia apskaičiuoti ne tik tiesiogines investicijas, tokias kaip, pavyzdžiui, įrangos pirkimas, bet ir netiesiogines – įrangos transportavimo, montavimo, konsultavimo sąnaudas. „Tai būtina, kad įsivertintume ekonominį investicijų naudingumą. Būtent jį, o ne atsipirkimą, nes neužtenka, kad investicijos atsipirktų, jos turi duoti ir ekonominę grąžą, skatintų pardavimo augimą ir padėtų pasiekti jūsų norimą maržą“, – argumentuoja specialistė.
Trečia, finansavimo šaltinių nustatymas. Paprastai jie yra trys: akcininkas ar pačios įmonės lėšos, tiekėjai, dažnai finansuojantys apyvartinį kapitalą, ir bankas, investuojantis į ilgalaikes investicijas – turtą, įrangą, patalpas.
Ketvirta, pagrindinės rizikos nustatymas. „Pavyzdžiui, jei jūsų veikla yra susijusi su gamyba ir didžiausią dalį savikainos sudaro žaliavos, turite atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta žaliavų rinkose, ir atsakyti sau, kokią įtaką jums darytų žaliavų kainų kilimas“, – pavyzdį pateikia R.Gucu. Ji atkreipia dėmesį ir į palūkanų pokyčius skolinantis ilgesniam laikui – dešimčiai ar penkiolikai metų.
Penkta, finansų plano sudarymas. Kadangi bankas įmonės finansus vertina retrospektyviai, svarbu, kad viskas būtų pagrįsta realiais skaičiais, žinant, kaip atrodys pajamos, išlaidos, balansas. Ekspertė atkreipia dėmesį į pakankamos finansinės pagalvės numatymą. „Nors sakome, kad finansinė pagalvė turėtų būti ne mažesnė kaip 10 proc., visgi pastarieji metai rodo, kad nenumatytiems poreikiams reikėtų turėti bent 20 procentų lėšų. Be to, laikui bėgant, kinta ir projekto vertė“, – atskleidžia R.Gucu.
SEB banko ekspertė pabrėžia, kad pasiruošti banko finansavimui galima kartu su banku – nebūtina visų šių žingsnių atlikti vieniems. „Konsultuojantis galima gauti naudingų įžvalgų, pasitikrinti, ar matote tokią pat riziką kaip ir bankas, todėl šią planavimo kelionę tikrai naudinga eiti drauge“, – rekomenduoja ji.
Be to, šie namų darbai naudingi ne tik siekiant finansavimo. Įmonei tai geresnis pasiruošimas būsimoms investicijoms ir rizikai valdyti.
