Vidiniai „Revolut“ 2023 m. liepos-2024 m. liepos mėnesių duomenys rodo, kad paskolos šeimoms sudarė 19 procentų visų išduodamų vartojimo paskolų. Ši tendencija auga – bendras Lietuvos šeimų vartojimo paskolų portfelis šių metų sausį–liepą išaugo 35 proc. Paskola šeimai – tai vartojimo kreditas, suteikiamas įvertinus bendras abiejų sutuoktinių pajamas ir įsipareigojimus.
Šeimos skolinasi didesnes pinigų sumas – vidutinė paskola per minėtą laikotarpį yra apie 21 tūkst. eurų – daugiau nei dvigubai, palyginus su individualių besiskolinančių paskolomis. Šeimos taip pat linkusios rinktis ilgesnius skolinimosi laikotarpius – vidutiniškai 7 metus (81 mėn.), kai individualūs besiskolinantys renkasi 5 metus. Vidutinė paskolos šeimai mėnesio įmoka buvo 310 eurų, o individualūs besiskolinantys vidutiniškai mokėjo 174 eurus per mėnesį.
Finansinė drausmė – Lietuvos šeimų skiriamasis bruožas, kalbant apie vartojimo paskolas. Per pastaruosius metus nė vienos paskolos šeimai grąžinimas nebuvo pradelstas ilgiau nei 30 dienų. Įvertinus vėlavimą iki 15 dienų, šeimų paskolos vėlavo 6 kartus rečiau nei pavienių besiskolinančių, rodo duomenys. Finansinė drausmė lemia įperkamesnį skolinimąsi: per pastaruosius metus paskolų šeimai palūkanų normos mediana siekė 6,99 proc., vidutinė – 7,5 proc., o individualiems besiskolinantiems – 7,99 proc. ir 9,25 proc.
Dažniausi skolinimo tikslai: namų remontas ir automobilis
Dažniausios priežastys, kam lietuviai skolinasi, išlieka nepakitusios: pagrindinė priežastis – būsto renovacija (40 proc. visų paskolų) ir automobilio pirkimas (31 proc.). Kai kurios šeimos kaip paskolų ėmimo priežastis nurodo ir apsipirkimą, keliones ar kitus tikslus. Retesnė paskolos ėmimo priežastis tarp individualių besiskolinančių buvo saulės jėgainės įsigijimas.
Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis pagal paskolos ėmimo tikslą, lietuviai ryškiai pirmauja pagal tai, kad prioritetą teikia namams remontuoti ir atnaujinti. Airiai ir ispanai dažniausiai paskolą naudoja automobiliui įsigyti, kiek rečiau – apsipirkti ir asmeninėms išlaidoms, dar rečiau – refinansuoti ar skolintis mokslui. Portugalai ir ispanai vartojimo paskolas naudoja ir IT įrangai įsigyti. Dažniausia portugalų nurodyta paskolos priežastis – apsipirkimas.
18-oje Europos šalių globalios duomenų bendrovės „Dynata“ spalį atlikta apklausa parodė, kad dažniausiai išvardintomis priežastimis pasinaudoti vartojimo paskola ar kredito kortele per artimiausius metus be namų atnaujinimo yra kelionės ir atostogos, investicijos į sveikatą ir gerą savijautą (sportas, medicininė pagalba) bei pasinaudojimas išpardavimų sezono (Juodojo penktadienio, Kibernetinio pirmadienio) nuolaidomis bei pasirengimas didžiausioms metų šventėms. Kredito kortelės dažniau įvardintos kaip būdas įsigyti brangesnių pirkinių (mados, elektronikos), laisvalaikiui leisti mieste ar tiesiog padengti einamąsias išlaidas, kai tam pritrūksta atlyginimo.
„Revolut Bank“ kreditų skyriaus vadovas Darius Klimas atkreipia dėmes į BVKKMN – bendrą vartojimo paskolos kainos metinę normą, apimančią visas su kreditu susijusias išlaidas. „Šio rodiklio palyginimas suteiks skaidrumo ir pasitikėjimo, kad pasirenkate geriausią pasiūlymą“, – sako D.Klimas. Jis taip pat atkreipia dėmesį į kartais rinkoje taikomus papildomus mokesčius už paskolos grąžinimą anksčiau laiko ar sudėtingą išankstinio grąžinimo procesą.
Jis pataria, kada geriau rinktis vartojimo paskolą, o kada – kredito kortelę. „Vartojimo paskolos palankesnės skolinantis ilgesniam laikui ir didesniam pirkiniui. Kredito kortelių palūkanos dažniausiai ženkliai aukštesnės nei vartojimo paskolų, todėl jas verčiau rinktis kai reikia pasiskolinti dažniau, bet trumpam“, – sako D.Klimas. Jis prideda, kad kredito kortelės limitas nieko nekainuoja, jei panaudojus grąžinamas greitai, bet prisideda prie bendro žmogaus paskolų portfelio, todėl planuojantiems imti būsto paskolą, patartina rinktis kortelę su 1-2 atlyginimų dydžio kredito limitu.
